Bet ar tai padėtų ir parlamentinės frakcijos pritartų tokiai Seimo statuto pataisai?
Kai praėjusią savaitę iš Seimo be generalinio prokuroro portfelio išėjo ir Kaišiadorių apylinkės teismo vadovė Edita Dambrauskienė, parlamentarai pradėjo vieni kitus įtarinėti, esą tie, kurie viešai žadėjo palaikyti prezidentės kandidatę, per slaptą balsavimą balsavo priešingai.
Konservatoriai tokiu elgesiu įtarinėjo socialdemokratus, o pastarieji atvirkščiai – konservatorius ir liberalus.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime vadovas Petras Gražulis net tikino žinąs, kas iš konservatorių ir liberalų tikrai nebalsavo už E. Dambrauskienę, tačiau bijąs viešai tai pasakyti: „Dar pakliūsiu į konservatorių kalėjimą, kuris, mano žiniomis, yra kažkur Pakaunėje.“
Liberalai įžvelgia valdančiųjų klastą
Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime vadovas Eligijus Masiulis teigė nepritariąs įvairioms teisės aktų pataisoms, skirtoms kokiam nors vienam konkrečiam atvejui: „Jeigu ir būtų nutarta panaikinti Seimo statuto nuostatą, kad už generalinio prokuroro kandidatūrą derėtų balsuoti atvirai, tai tokią pataisą turėtų priimti jau naujos sudėties Seimas. Mums šiuo metu, kai buvo nepatvirtinti jau du kandidatai šiam postui užimti, būtų neetiška imtis panašių dalykų.“
Paklaustas, kaip vertina Seimo kuluaruose girdimas kalbas, kad, balsuojant slaptai, parlamentarai gali pabalsuoti taip, kaip galbūt naudinga kurioms nors finansinėms grupuotėms arba suinteresuotiems asmenims, liberalų vadovas sakė panašių kalbų negirdėjęs: „Atvirkščiai, balsuojant atvirai, ko gero, Seimo nariams galima būtų daryti didesnę įtaką.“
Svarstydamas, kodėl atsitiko taip, kad beveik visos Seimo frakcijos viešai žadėjo paremti prezidentės pretendentę į generalinio prokuroro postą, bet po balsavimo paaiškėjo, jog balsuota buvo atvirkščiai, E. Masiulis sakė turįs įtarimų, kad savo pažadų neištesėjo socialdemokratai bei kiti valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai.
Socialdemokratai pažadų nesulaužė
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kolegos E. Masiulio kalbas vertino kritiškai: „Nereikėtų apie kitus spręsti pagal savo sugedimo lygį.“
J. Sabatauskas nevengė prisipažinti, jog, balsuodamas slaptai, parėmė E. Dambrauskienės kandidatūrą ir neabejojo, kad kolegos Seimo frakcijoje balsavo taip, kaip žadėjo: „Mūsų frakcija buvo nutarusi balsuoti už E. Dambrauskienę.“
Komentuodamas konservatorių siūlymus taisyti Seimo statutą, naikinant reikalavimą slapta balsuoti už generalinį prokurorą, J. Sabatauskas tvirtino, jog toks sprendimas prasilenktų su demokratijos principais: „Tuomet naikinkime slaptą balsavimą per Seimo, prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimus.“
„Tvarkietis“ bijo konservatorių kalėjimo
„Absurdas!“ – emocingai vertino bandymą koreguoti Seimo statutą P. Gražulis.
Prisimindamas žlugusias pastangas paskirti E. Dambrauskienę į generalinio prokuroro postą, jis tvirtino tiksliai žinąs, kas balsavo ne taip, kaip žadėjo: „Po balsavimo bendravau ir su konservatoriais, ir su liberalais. Kai kurie jų atvirai prisipažino, kad balsavo prieš prezidentės kandidatę.“
Paprašytas pasidalinti savo žiniomis, kas tie veidmainiai, P. Gražulis šmaikščiai bandė nusukti kalbą į šoną: „Jeigu išduosiu tuos žmones, galiu atsidurti konservatorių karceryje arba kalėjime. Esu girdėjęs, kad savo įkalinimo įstaigas jie įkurtino kažkur Pakaunėje. Patys konservatoriai už nuodėmes karceryje arba kalėjime atsiduria per atostogas.“
Kiek surimtėjęs jis neslėpė, kad jo vadovaujama „tvarkiečių“ frakcija buvo nutarusi už E. Dambrauskienę balsuoti laisvai.
Atviras balsavimas problemos neišspręstų
„Visiškai nepritariu. Mes buvome tie, kurie inicijavo, kad Seimo statute 2008 ar 2009 m. atsirastų nuostata, kad už generalinio prokuroro ar teisėjų kandidatūras būtų balsuojama slaptai. Tuomet Mišri Seimo narių grupė ir jos narys teisininkas Konstantas Ramelis įžvelgė problemą, kad parlamentarai nėra laisvi savo sprendimuose, ir tada džiaugėmės, kad Seimas pritarė statuto pataisai, remdamasis motyvu, jog pagrindiniu argumentu, skiriant pareigūnus į svarbių valstybės institucijų vadovų postus, turėtų būti jų kompetencija, o ne kažkieno liepimas ar raginimas. Juolab kad tai nuskambėjo ir dabartinėje situacijoje (balsuojant už E. Dambrauskienę – LRT.lt.)“, – teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė.
Ji džiaugėsi būdama šios grupės nare, nes čia Seimo nario mandatas – nepriklausomas nuo jokių partinių suvaržymų ir vertinamas kaip pati svarbiausia laisvės balsuojant išraiška.
„Mes apsisprendžiame patys, o ne pagal kažkieno diktatą“, – tikino R. Baškienė.
Ji teigė, kad būtent per slaptą balsavimą Seimo narys nėra saistomas kokių nors įpareigojimų, nurodymų ar suvaržymų.
Paklausta, ar šios kadencijos Seimas, ar jau naujai išrinktas turėtų skirti naują generalinį prokurorą, R. Baškienė teigė neabejojanti, jog nieko laukti nereikia: „Esu bendravusi ir su vienu, ir su kitu mums prezidentės siūlytu kandidatu. Neturiu nieko prieš juos, tačiau jie kol kas neturi kompetencijos vadovauti aukščiausiajai šalies teisėtvarkos institucijai. Galbūt E. Dambrauskienė išaugs iki labai kompetentingos ir patyrusius teisininkės, bet šiandien iš apylinkės teismo vadovo kėdės pereiti į generalinio prokuroro postą, manyčiau, šiek tiek rizikinga. Labai tikiu, kad tarp patyrusių prokurorų yra žmonių, gebančių vadovauti šiai institucijai, ir šios kadencijos Seimas privalo suspėti paskirti naują generalinį prokurorą.“
Panašiai galvoja ir Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis. Anot jo, būtina kuo skubiau paskirti naują generalinį prokurorą, nes, jeigu dabartinis Seimas to nepadarys, tai realiai Generalinė prokuratūra vadovą galėtų turėti tik po Seimo rinkimų 2016 metų pabaigoje arba 2017 metų pradžioje: „Taip ilgai be vadovo ši institucija tikrai negali dirbti. Tai jau būtų pavojinga.“
V. Mazuronio įsitikinimu, atsisakyti Seimo statuto nuostatos balsuoti už generalinį prokurorą slaptai būtų ir neprotinga, ir nedemokratiška.
Jo poziciją palaikė ir Seimo vadovė Loreta Graužinienė, nors po nepavykusio balsavimo už E. Dambrauskienės kandidatūrą ji apkaltino Seimo frakcijų vadovus negebant kontroliuoti situacijos frakcijose.
Džiaugiasi sulaukęs prezidentės palaikymo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė manąs, kad reikia sugrįžti prie tų statutų normų, kurios buvo praėjusios kadencijos Seime: „Juk slaptas balsavimas atsirado tada, kai užsitęsė buvusio Aukščiausiojo Teismo vadovo Vytauto Greičiaus atleidimas iš pareigų“.
J. Razma neįžvelgė kokių nors antidemokratiškų tendencijų siūlyme atsisakyti slapto balsavimo ir pasidžiaugė, kad jo iniciatyvai pritarė prezidentė D. Grybauskaitė.
Gali žlugti ir dar vienas balsavimas?
Politologas Lauras Bielinis, vertindamas Seimo opozicijos ir prezidentės pastangas panaikinti slaptą balsavimą už generalinio prokuroro kandidatūrą, atkreipė dėmesį, kad, balsuojant už tokius pareigūnus, parlamentarai turi būti visiškai nepriklausomi: „Atsisakius slapto balsavimo, matyt, iš prezidentūros pusės bus daromas spaudimas tiems Seimo nariams, kurie neįsiklauso į jos nurodymus. Kitaip tariant, bus iškreipta balsavimo už tokius aukštus pareigūnus, kaip generalinis prokuroras, esmė.“
L. Bielinis neatmetė galimybės, kad gali žlugti balsavimas ir dėl J. Razmos pasiūlymo taisyti Seimo statutą.
„Manyčiau, kad daugelis Seimo narių siūlymą atsisakyti slapto balsavimo gali suprasti kaip bandymą suvaržyti jų laisvą valią balsuojant“, – teigė politologas.