Pasak M. Šeitelmano, Rusijos oligarchai puikiai suvokia, jog šalis ritasi į bedugnę ir gali bandyti pakeisti V. Putiną. Tačiau tam ji jie turi tik vieną šansą, nes nesėkmės atveju jų visų lauktų mirtis.
Demilitarizuota zona reikštų ir savotiškus spąstus Ukrainai
„Rusija bando Ukrainai primesti itin gudrų planą kalbėdama apie planus užimtos Žaporižės atominės elektrinės teritoriją ir jos prieigas paskelbti demilitarizuota zona“, – Ukrainos televizijos „24 kanalas“ eteryje sakė politikos strategas ir rašytojas M. Šeitelmanas.
Apie didžiausiai Europos atominei elektrinei kilusį pavojų, kalbama jau seniai. Padėtį itin komplikuoja joje įvykstantys incidentai bei Kremliaus grasinimai sukelti dar didesnę branduolinę katastrofą nei Černobylyje.
Tuo pačiu metu pasigirsta pasvarstymų, jog Rusija tarsi sutiktų šią teritoriją paskelbti demilitarizuota zona. Politikos eksperto A. Šeitelmano vertinimu, tai pakankamai gudrus planas, kuriam neabejotinai pritars ir tarptautinės organizacijos. Ir taip yra todėl, nes jos iš esmės negalės prieštarauti deklaruojamiems taikos ir saugumo siekiams.
Visgi, pasak eksperto, niekas nėra garantuotas, jog paskelbus apie Žaporižės atominės elektrinės demilitarizavimą Rusijos kariuomenė nesieks pasinaudoti šia situacija, ten neįrengs ginkluotės sandėlių.
Šioje situacijoje, M. Šeitelmano vertinimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į didelę svarbą Rusijai turinčią įmonę, kuriai iki šiol nėra taikomos jokios sankcijos. Kol kas Rusijoje yra dvi sritys, kurių nepalietė sankcijos: kosmosas ir branduolinė energetika.
„Rosatom“ – paskutinė strateginę reikšmę turinti Rusijos įmonė, kurios dar nepalietė sankcijos. „Gazprom“ nebetenka savo galios, dujų pardavimai sumažėjo dviem trečdaliais ir dar mažės, naftos eksportas ir toliau mažėja. Todėl atominė energetika Rusijai lieka dideliu ir pakankamai svarbiu svertu.
Vakarų valstybės turėtų įspėti Rusiją, kad sankcijos gali paliesti ir jos įmonę „Rosatom“. Ką tai reikštų? „Rosatom“ tiekia uraną dešimtims pasaulio šalių, šiuo metu mažiausiai 7 – 8 valstybėse stato atomines elektrine“, – kalbėjo ekspertas.
Branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė ženkliai sumažėjo, bet grėsmė išlieka
Kalbėdamas apie Kremliaus grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, M. Šeitelmanas pastebi, jog prieš kurį laiką buvo pirmasis bandymas šantažuoti Vakarų šalis, tąkart sulaukta griežtos Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) ir Didžiosios Britanijos reakcijos.
„Panašu, kad bandymas šantažuoti tąkart nepasiteisino. Bet po kurio laiko pasigirdo nauji grasinimai: valstybė Dūmos deputatas pareiškė, jog Londonas taps pirmuoju branduolinio ginklo taikiniu, Dmitrijus Medvedevas (buvęs Rusijos prezidentas – red.) žadėjo, kad Ukrainai smogus Krymui ištiks „paskutiniojo teismo diena“.
Tai dabar diena iš dienos mes laukiame tos „paskutiniojo teismo dienos“. Pagal žydų kalendorių jis bus tik spalio 5 dieną, pas žydus yra tokia šventė, tikriausiai iki to bus galutinai smūgiuota Krymui“, – ironizavo politikos strategas M. Šeitelmanas.
Jis prisiminė, kad grasinimai branduoliniu karu skambėjo ne tik iš Kremliaus. Tai darė ir Serbijos prezidentas, kuris, tikriausiai cituodamas V. Putiną pareiškė, jog pasaulio laukia tikras pragaras, jeigu nebus išpildytas ultimatumas atiduoti Rusijai okupuotas Ukrainos teritorijas.
„Nereaguojant į šiuos grasinimus, juolab JAV ir Britanijos pažadai suduoti atsakomąjį smūgį iki šiol galioja, branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė ženkliai sumažėjo. Karo pradžioje ši tikimybė buvo itin didelė, dabar ji ženkliai sumažėjo, tačiau vis dar egzistuoja.
Todėl turime sau pripažinti, kad tai gali įvykti. Tačiau, jeigu V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, Rusijai liks gyventi tik 40 minučių, tai padarys NATO aljanso šalys“, – sakė M. Šeitelmanas.
Ko verti grasinimai smogti Vakarų šalių atominėms jėgainėms?
Politikos ekspertas pastebi, jeigu Rusijos kariuomenė surengtų provokaciją ir įvyktų incidentas užimtoje Zaporižės atominėje elektrinėje, tai nebūtų traktuojama kaip branduolinio ginklo panaudojimas. Todėl, pasak apžvalgininko, Vakarų šalys į tai branduolinio smūgiu Rusijos teritorijai tikrai neatsakytų. Labiausiai tikėtinas atsakas, ko gero būtų naujų sankcijų V. Putino valdomai Rusijai įvedimas.
„Tanko pabūklu šovus į atominę elektrinę, tai greičiausiai jokios žalos nesukeltų. Iš išorės sugriauti atominę elektrinę – labai sudėtinga. Gali būti, jog atsiras kiaurymė, pro ją kažkas ištekės į išorę. Tiesiog mes esame bauginami, jog bus kelis kartus baisesnė katastrofa nei Černobylyje. Ji gali būti kelis, keliolika ar net kelis šimtus kartų mažesnė.
Didelė avarija buvo įvykusi ir Fokušimos atominėje elektrinėje, tačiau ten nežuvo tiek žmonių, kiek Černobylyje“, – svarstė M. Šeitelmanas.
Kalbėdamas apie buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo grasinimus smogti Europoje esančioms atominėms elektrinėms, M. Šeitelmanas sako, jog tiesioginio smūgio tikrai nebus.
Vienintelė tikimybė, jog Rusija gali pabandyti sutrikdyti jų darbą surengiant kibernetines atakas, juolab, kad toks precedentas jau yra buvęs. Apžvalgininkas primena, kad Izraelio kibernetinės pajėgos sėkmingai atakavo urano sodrinimo laboratorijas Irane, tad panašus scenarijus bent teoriškai galėtų pasikartoti.
Vakarų politikai grasinimais besisvaidančio D. Medvedevo klounu tikrai nelaiko
Vertindamas D. Medvedevo grasinimus, kurį daugelis vadina tik politiniu klounu, M. Šeitelmanas sako, jog Vakarų šalių valdantysis politinis elitas tikrai taip negalvoja. Nes D. Medvedevas – vienas trijų Rusijos prezidentų, šiuo metu užimantis itin aukštas pareigas, paskirtas Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju.
„Reikia pripažinti, kad šį pareiškimą padarė ne klounas, ne eilinis Dūmos deputatas, ar buvęs politikas, kaip koks nors Henry Kisindžeris. Tai padarė itin aukštas pareigas užimantis politikas.
Neabejoju, kad JAV Valstybės departamento Rusijos skyriuje yra sudaryta galios piramidė, kur vertinamos užimamos pareigos, o ne kalbos ar įrašai „Twiteryje“. Todėl D. Medvedevas gali užimti penktą vietą hierarchijoje“, – kalbėjo M. Šeitelmanas.
Grasinimai ir geopolitiniai kliedesiai tik didina paramą Ukrainai
Paradoksalu, tačiau šie D. Medvedevo pareiškimai veikia ir Ukrainos naudai. Jo kliedesiai, grasinimai branduoliniu karu Vakaruose vertinami pakankamai rimtai, ataskaitos apie juos pateikiamos sprendimus dėl politikos Rusijos atžvilgiu priimantiems valstybių lyderiams.
„Todėl visa tai bus įvertinta teikiant Ukrainai naują karinę pagalbą, įvedant naujas sankcijas Rusijai. Juk turime kažką daryti, jeigu grasinama pulti mūsų atomines elektrines“, – apibendrino politikos technologas M. Šeitelmanas.
Šį D. Medvedevo demaršą, galiausiai tik dar labiau prieš Rusiją sutelkiantį civilizuoto pasaulio šalis jis palygino su Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino pareiškimu, jog Aliaska priklauso Rusijai.
„Ką dar galima diplomatiniame fronte daugiau ir geriau padaryti dėl Ukrainos? Juk tai trečiasis žmogus valstybėje, Dūmos pirmininkas taip kalbėjo. Kol kas tokių odiozinių pareiškimų Rusijos nedarė tik trys valdžios atstovai: prezidentas V. Putinas, premjeras Michailas Mišustinas ir Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, visi kiti jau yra prisikalbėję“, – pastebėjo analitikas.
V. Putinui gyvybiškai svarbu parodyti bent kokią „pergalę“
Rusijoje gimęs politikos strategas, verslininkas bei rašytojas M. Šeitelmanas pastebi, jog Ukrainoje pradėtas karas jau stipriai veikia Rusijos visuomenę. Į šalį vežami nukautų karių palaikai, kiekvienas rusas savo kailiu pajuto tarptautinių sankcijų pasekmes.
„V. Putinas karinių pergalių jau negali pademonstruoti, ėmė veikti Ukrainos oro gynybos sistema, jis negali net civilių gyventojų taip lengvai žudyti. Todėl savo tautos dvasiai pakelti naudoja tas priemones, kurias dar turi“, – kalbėjo analitikas.
Rusijos valdžiai reikia parodyti bent kokias nors pergales. Viena tokių pergalių, įvairių nesėkmių fone gali būti ir planuojamas parodomasis į nelaisvę patekusių Azovstal gamyklos gynėjų teismas.
M. Šeitelmanas konstatuoja, kad šio proceso tarptautinė bendruomenė tikrai nevertins kaip objektyvaus ir nešališko teismo, jeigu jis užimtame Mariupolyje ir įvyks, taps dar vienu smūgiu Rusijai.
„Deja, šiuo metu mes niekuo negalime padėti Azovstal gynėjams. Tiesiog dar nesame į nelaisvę paėmę tiek rusų, kad juos galėtume iškeisti į savo karius“, – konstatavo M. Šeitelmanas.
Pradės naują karą, kad visuomenė pamirštų nesėkmes Ukrainoje?
Tuo, jog V. Putinui šiuo metu gyvybiškai svarbu kaip nors kompensuoti Ukrainoje patiriamas nesėkmes, analitikas aiškina pakankamai realius jo planus užpulti kokią nors kitą postsovietinę valstybę. Jeigu nedidelį karą pavyktų laimėti, Rusijos visuomenė jau turėtų kuo džiaugtis, Ukrainoje patiriamos nesėkmės tarsi būtų nustumtos į antrąjį planą.
Kalbėdamas apie naują taikinį, kurį Rusija galėtų pasirinkti savo agresijai M. Šeitelmanas sakė vienu momentu neabejojęs, kad juo taps Lietuva.
Pasak politikos analitiko, tai buvo tuo metu, kai Rusijos ir Lietuvos santykių įtampa dėl Kaliningrado tranzito sustabdymo buvo pasiekusi piką. Rusijos Dūmoje atsirado įstatymo projektas dėl Lietuvos valstybingumo pripažinimo atšaukimo, prie Lietuvos sienos Baltarusijoje pradėti telkti rusų kariai. O puolimas ar bent Lietuvos teritorijos apšaudymas, eksperto vertinimu, neįvyko todėl, nes Lietuva – NATO aljanso narė.
M. Šeitelmanas neabejoja, kad potencialiu Rusijos taikiu turėjo tapti Moldova. Tačiau ją nuo užpuolimo išgelbėjo tai, kad buvo sunaikintas Rusijos laivyno pasididžiavimas kreiseris „Maskva“. Netekusi flagmano Rusija prarado galimybę laisvai manevruoti Juodojoje jūroje, išlaipinti desantą.
Labiausiai tikėtinas V. Putino taikinys – Sakartvelas
Analitikas sako, jog šiuo metu labiausiai tikėtina, kad Rusija puls Sakartvelą. Azerbaidžano pulti ji negali, nes įsitrauks į karą su Turkija, Kazachstanas jau užsitikrinęs Kinijos paramą.
„Šiuo metu nesunkiai būtų galima užgrobti azerbaidžaniečių sumuštą Armėniją, bet su ja Rusija neturi sienos. Todėl be Sakartvelo tiesiog nematau kitų kandidatų.
Juo labiau, kad nuo 2008 metais vykusio karo, ten niekas rimtai nestiprino kariuomenės, valdžia iš esmės – prorusiška, todėl karas nebus toks sudėtingas, kaip Ukrainoje. Vargu, ar jie nuspręs šturmuoti Tbilisį, bet gali nuspręsti užgrobti dalį jos teritorijos.
Šis karas galėtų tapti priedanga tuomet, kai Rusijos kariai bus priversti trauktis iš Chersono prieigų. Juolab, kad taip tikrai nutiks“, – kalbėjo politikos analitikas.
Jis patikslina, jog atsitraukimas, sprendžiant pagal didėjančius Ukrainos kariuomenės pajėgumus, tikrai įvyks, o šiuo metu bandoma išlošti laiko ir planuojama, kaip politiškai pateisinti šį žingsnį.
„Galės pasakyti, jog Chersono sritis demilitarizuota tam, kad galiausiai demilitarizuoti ir Zaporižės teritoriją, kurioje stovi atominė elektrinė“, – pastebėjo analitikas.
Perversmą Rusijoje galėtų surengti nebent oligarchai
M. Šeitelmanas pastebi, jog esminius sprendimus Rusijoje priimantys žmonės, artimiausias V. Putino aplinkos ratas jau seniai praradęs genėjimą mąstyti kritiškai ir adekvačiai suvokti esamą situaciją. O taip nutiko todėl, nes per 22 Rusijos autokrato valdymo metus į aukščiausius šalies postus buvo skiriami toli gražu ne patys protingiausi žmonės, šie savo aplinką atitinkamai formavo iš dar kvailesnių už save.
„Situaciją realiausiai suvokia trečiasis valdžios ratas – oligarchai, žmonės, valdantys šalies ekonomiką. Jie neabejotinai planuoja kaip pakeisti politinę šalies vadovybę, nes suvokia į kokią prarają einama, mato, kad pabėgti jau nepavyks. Vienas jų, A. Čiubaisas pabandė tai padaryti, dabar gulėdamas ligoninėje pasakoja, kad jo niekas nenuodijo. Tai suprantama, jeigu pasakys, kad jį apnuodijo – bus dar blogiau“, – sakė analitikas.
Esant tokiai situacijai Rusijos valdantysis elitas suvokia, kad jų laukia arba A. Čiubaiso likimas, arba bandymas nuo valdžios nušalinti V. Putiną.
„Tačiau jie turi tik vieną šansą. Jeigu nepavyks – žus visi, su savo šeimų nariais. Tą jie puikiai supranta, todėl jie yra ypatingai atsargūs. Apie šį planą galbūt gali tarpusavyje pasikalbėti du žmonės, tačiau sėkmingam jo įgyvendinimui būtina sutelkti daugybę žmonių.
Nors mane daug kas kritikuoja, visgi dedu viltis į oligarchus. Nes jie – nepaprastai protingi žmonės, sugebėję iš eilinių piliečių tapti itin turtingais. Pavyzdžiui Romanas Abramovičius, kuris augo vaikų namuose, įstengė tapti turtingiausiu Rusijos žmogumi. Neabejoju, kad jis turi tam tikrų ketinimų ir planų“, – svarstė M. Šeitelmanas.
