Prieš kurį laiką esamą diplomatų skyrimo tvarką Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje pristatė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Politikas nurodė, kad jo kadencijos pradžioje tvarka buvo pakeista, siekta suteikti daugiau objektyvumo, sudaryti sąlygas platesniam žmonių ratui pretenduoti į pareigas.
„Keli pakeitimai buvo padaryti pradėjus man dirbti ministru. Vienas iš jų – pakeisti iki tol galiojusią ambasadorių teikimo tradiciją. Konstitucija numato, kad Vyriausybė teikia, prezidentas tvirtina ambasadorius, ir tai yra Vyriausybės prerogatyva arba, sakykime, įgaliotos institucijos, šiuo atveju Užsienio reikalų ministerijos, prerogatyva tą teikimo procesą aprašyti ar vykdyti sau numatomais principais.
Taigi iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo tradicija, kuri aprašyta ir tam tikromis tvarkomis, kad ministras tiesiog teikia. Ministras turėjo absoliučią gali atsirinkti, ką jis nori, kaip jis nori, ir teikti prezidentui, kas būdavo iki šiol daroma. Mano žiniomis, teikimai dažnai būdavo susiję, galbūt, su subjektyviais kriterijais dažniau negu su objektyviais.
Ir buvo sprendimas apriboti ministro teikimo absoliučias galimybes padarius vidinę atranką, kurioje, pagal nustatytas taisykles, galėtų pretenduoti žmonės, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Taip išplėtėme žmonių, kurie galėtų <...> bent jau pretenduoti, ratą.
Vienas būtent šito žingsnio siekių – sumažinti subjektyvumą. Visi kandidatai privalo parašyti motyvacinius laiškus, pagrįsti, kad jie yra tinkami tai pozicijai, – iš to iškart išryškėja skirtumai“, – pasakojo G. Landsbergis.
Taip pat, anot jo, diplomatų skyrimo procesas buvo depolitizuotas.
„Buvo padaryti įstatyminiai pakeitimai <...>. Įstatymas anksčiau iki 2020 metų gruodžio arba, tiksliau, iki jo pakeitimo, leido tam tikras nuostatas, leido ministrui vienasmeniškai suteikti rangą bet kokiam asmeniui ir to rango pagrindu žmogų įdiplomatinti. Tai reiškia, kad būdavo galima išvengti 20–25 metų darbo karjeros, lipimo laiptais ar kopėčiomis“, – kalbėjo G. Landsbergis.
