Šiemet Lietuva kariuomenei skirs beveik 2 milijardus eurų: 2,5 procento nuo BVP, tai – vienas didžiausių rodiklių NATO. Tačiau reikės dar daugiau. Lietuva kuria diviziją – reikės tankų, raketų, kitos ginkluotės.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jau anksčiau yra sakęs, kad, priklausomai nuo kariuomenės pirkinių, kasmet papildomai reikės nuo 100 iki 300 milijonų eurų.
„Finansai yra ne mūsų klausimas, mes naudojamės finansais, kuriuos patvirtina Seimas kaip biudžetinį finansavimą“, – tikino ministras.
Vis garsiau kalbama, kad šalies gynybai bent jau laikinai gali atsirasti naujas mokestis, arba, pavyzdžiui, vienu procentu būtų didinamas jau esamas už visas prekes ir paslaugas mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Remčiau tokią idėją. Nekalbu apie naują mokestį, kalbėčiau apie PVM vienu procentu (kėlimą, aut. p.), jeigu toks variantas būtų svarstytas, nes aiški metodologija, aiškus surenkamumas. Tada būtų galima prognozuoti net kiek papildomai galėtume turėti“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kad kariuomenės stiprinimui reikės papildomo pinigų šaltinio, sako ir valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Turbūt galima ateityje kalbėtis ir apie kažkokius kitus šaltinius, dabar jų negalėčiau įvardinti, nes nesu specialistas“, – teigė G. Landsbergis.
Tik pirmiausia jis siūlo kalbėti ne apie PVM didinimą.
„Gal pradėkime nuo tų nedidelių pakeitimų, kurie yra pateikti Seimui“, – ragino jis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis visas Seimo partijas ragina rimtai įvertinti konservatorių jau pasiūlyta mokesčių pertvarką.
„Norime didinti išlaidas gynybai, norime didesnių atlyginimų mokytojams, gausybė kitų reikšmingų ir valstybei ganėtinai brangių poreikių tikrai egzistuoja. Klausimas, iš kur tie pinigai turi būti paimti, dažnai ir lieka neatsakytas.
Vyriausybė pagal savo įsipareigojimą ir programą, sutartį tarp koalicijos partnerių pirmą kartą atnešė tam tikrus pasiūlymus, ir matome, kokia ta diskusija“, – tikino G. Landsbergis.
Konservatorių mokesčių pertvarkos nebepalaiko net koalicijos partneriai. Lietuvos bankas (LB) skelbė, kad reikšmino efekto biudžetui pakeitimai neduos.
„Neduos, aš suprantu. Tai yra daugiau teisingumo paketas. Jis lygiai taip pat yra atliepiantis Europos Komisijos (EK) nuolatinius baksnojimus, kad Lietuva tam tikrus namų darbus turi padaryti“, – LNK žinioms sakė TS–LKD lyderis G. Landsbergis.
Prezidentūra jau yra sakiusi, kad kariuomenei reikia skirti 3 procentus nuo BVP. Prezidentūra dabar atsisakė komentuoti, ar palaikytų papildomą mokestį gynybai. Gegužę sakė, kad gynybos biudžetą iki 3 procentų nuo BVP galima didinti skolinantis.
„Jeigu šiemet dar bus papildomai darbų nusimatyta, tai reikia ir skolintis. Tuo labiau, kad rodikliai šių metų surinkimo yra geresni“, – gegužės mėnesio pradžioje sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Kitų metų biudžeto skaičiavimus jau pradėjusi Finansų ministerija sako, kad kalbėti apie papildomus finansavimo gynybai šaltinius būtų kiek ankstyva.
Anot valdančiųjų, reikės rasti tvarų ir ilgalaikį finansų šaltinį gynybai.
„Jeigu būtų tikslas pasiekti didesnį susitarimą – 3 procentai nuo BVP, arba kokie kiti skaičiai, tai be abejonės pirmiausia turėtų tartis ir tame pačiame susitarime iš kokių finansinių šaltinių tai galima pasiekti“, – teigė konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Opozicija sako, kad konservatoriai jau siūlė naujus mokesčius, kai buvo rengiamas partijų susitarimas dėl gynybos. Bet tada daug partijų nepalaikė, esą nepalaikys ir dabar.
„Konservatoriai, jeigu įtvirtinus 3 procentus nuo BVP, paprašė įtvirtinti ir naujus mokesčius. Natūralu, kad politinio sutarimo dėl to nebuvo, tad tų nuostatų tame susitarime ir nėra“, – LNK sakė opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Darbiečių lyderis siūlo kai kuriuos kariuomenės stiprinimo planus atidėti.
„Divizija, dar prie viešo šaukimo norima grįžti, tarptautinės brigados buvimą čia norima padaryti. Viską norima padaryti čia ir dabar, neskirstant visiškai krašto apsaugos sistemoje kažkokių prioritetų“, – pabrėžė darbiečių lyderis.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas savo ruožtu dėstė, jog jeigu tai nebus pasiekta, nebus „nei žmogaus teisių, nei žalios ekonomikos, nei verslo“.
„Pažiūrėkime, ką agresorius daro Ukrainoje“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Sakoma, kad mokestis gynybai būtų laikinas ir yra ne vienas pavyzdys, kaip laikini mokesčiai tampa įprasti.
Ir dabartinis PVM tarifas nuo 18 iki 21 procento buvo padidintas prieš 15 metų per ekonomikos krizę.
„Ypatinga atsakomybė reikalauja ir tokių sprendimų, kurie galbūt kam nors ir nepatinka“, – 2011 metais kalbėjo tuometis premjeras Andrius Kubilius.
Jau trečia Vyriausybė nesiūlo grąžinti PVM iki 18 procentų. Po Krymo aneksijos mokestį gynybai įvedė Ukraina, savo kariuomenės reikmėms ukrainiečiai moka 1,5 procento didesnį pajamų mokestį. Specialus mokestis kariuomenei yra Kipre.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
