Savaitgalį DELFI publikuotame tekste buvusi tardytoja L. Kadžiulytė papasakojo, ką patyrė, kai neblaivi buvo sulaikyta už vairo ir iškėlė klausimą, ar policijos sprendimas ją sulaikyti nebuvo perteklinis.
Sustabdyta neblaivi už vairo, moteris į alkotesterį pripūtė 2,33 promilės. Pridavusi kraują, ji nuvežta į komisariatą ir uždaryta grotuotoje patalpoje, vėliau – į kamerą. Tada ji, surakinta antrankiais, nuvežta į areštinę T. Kosčiuškos gatvėje.
„Jokio tyrėjo taip ir nepamačiau. Sėdžiu ant galinės sėdynės šalia aukšto stambaus pareigūno. Klausiu jo, kodėl man taikomos tokios priemonės? Sakau, kad pati esu dirbusi tyrėja ir visuomet prieš taikydama sulaikymą įvertindavau situaciją ir taikydavau tik tuomet, kai įtariamasis priešindavosi, turėdavome įtarimų, kad bėgs arba slėps įkalčius arba kai gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Jei tik būdavo įmanoma, vengdavau skirti sulaikymą. Tai yra pakankamai žiauri valstybės represijos priemonė ir ją taikyti reikia tik proporcingai ir tik išskirtiniais atvejais. Policininkas juokiasi – turbūt seniai dirbote“, – situaciją komentavo L. Kadžiulytė.
Rytą ji nufotografuota, nuskenuoti jos pirštų antspaudai, policininkė atliko asmens kratą, kurios metu reikėjo nusirengti, nusimauti kelnaites, nusiauti ir iškratyti batus. Tada ji uždaryta į kamerą, kurioje praleido 10 valandų.
Tyrėja pasirodė po pietų. Mane piktas stambus prižiūrėtojas nuvedė į apklausų kabinetą antrame aukšte. (...) Taip, aš suvokiu ir prisiimu savo atsakomybę dėl to, kad patekau į tą areštinės kamerą. Patekau čia ne dėl savo nusižengimo – pakankamai išmanau tiek baudžiamąjį procesą, tiek kriminologiją, kad suprasčiau, kad tokia represija buvo totaliai neadekvati“, – įsitikinusi L. Kadžiulytė.
Moteris pasakojo, kad negalėjo paskambinti advokatui – areštinėje neturėjo nei numerio, nei telefono aparato. Ji taip pat piktinosi, kad buvo patalpinta į narvą.
„Apklausų kambaryje mane pasodino į narvą ir užrakina. Esate matę video reportažus iš Rusijos teismų, kur į narvus tarsi kokius žmogėdras sodina disidentus? Tai va taip pasodina mane. Prie seno darbo stalo sėdi rūsti sovietmečiu per kilometrą kvepianti tyrėja ir suvargęs valstybės paskirtas advokatas, šeštadienį atitrauktas nuo sodo namelio remonto. Atrodo, kad patys jaučia situacijos absurdą, bet kaip Milgramo eksperimento dalyviai, toliau spaudo mygtukus. Atrodo, kad aš, būdama užrakinta tame narve, jaučiuose esanti daug laisvesniu žmogumi nei jie dabar. Viską pripažįstu, papasakoju, kaip viskas buvo, sutinku tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu“, – rašė moteris.
Sulaukus kraujo tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad L. Kadžiulytės kraujyje buvo mažiau nei 1,5 promilės alkoholio. Tai reiškia, kad gresia ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, taigi baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta.
Pagalbos moteris kreipėsi į savo apygardos Seimo narį konservatorių Mykolą Majauską. Šis laišku kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką klausdamas, kuo remiantis policijos pareigūnai priima sprendimą, kokiam terminui bus sulaikomas asmuo. Taip pat iškeltas klausimas, kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad policijos pareigūnai nepiktnaudžiautų jiems suteiktomis galiomis vykdant pareigas
Policija: moteris bendravo įnoringai, atsisakė pasirašyti dokumentus
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas DELFI paaiškino, kas vyko sausio 12-osios vakarą.
Kaip teigiama policijos atsakyme, 22.47 val., Vilniaus Olandų g. sustabdytas automobilis „Mini One“, kurį vairavusiai L. K. alkotesteriu nustatytas 2,33 promilės girtumas. Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą numatyta, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl minėto įvykio Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 7 d., o automobilį vairavusi L. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą.
„Šalies policijos įstaigos yra gavusios Generalinės prokuratūros raštą, kuriame akcentuojama, kad alkotesteriu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą, t. y., alkotesteris rodo alkoholio koncentraciją kraujyje. Todėl, nesant kraujo tyrimo išvados ir vadovaujantis alkotesterio parodymais, teisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti procesiniai veiksmai“, – tai, kad sulaikymas buvo reikalingas, aiškina policijos atstovai.
Kaip teigiama policijos atsakyme, Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 140 str. 1 d. nuostatos leidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdamas sprendimą sulaikyti asmenį BPK 140 str. nustatyta tvarka, visada atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, asmenį charakterizuojančius duomenis. Pasak policijos, pristatyta į policijos komisariatą, L. K. bendravo įnoringai, aiškino, kad pradeda naują gyvenimą, kitą dieną turi išskristi į užsienį, atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus.
Policijos aiškinimu, kadangi į policijos komisariatą pristatytai L. K. nustatytas vidutinis girtumas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo galima atlikti visų būtinų procesinių veiksmų – įteikti pranešimo apie įtarimą, atlikti įtariamosios apklausos, skirti kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad L. K. galėjo išvykti iš Lietuvos teritorijos ir taip siekti tyrimo vilkinimo bei užtikrinant BPK 2 str. nurodytą pareigą per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, tyrėja priėmė sprendimą BPK 140 str. nustatyta tvarka laikinai sulaikyti L. Kadžiulytę.
Policijos aiškinimu, kiekvienam sulaikomam asmeniui yra išaiškinama teisė turėti gynėją, tačiau L. K. neprašė iškviesti advokato ir, kaip minėta anksčiau, procesinius dokumentus pasirašyti atsisakė. L. K. apklausoje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, todėl, policijos aiškinimu, L. K., kaip įtariamosios, teisės buvo užtikrintos.
Policija pažymi, kad teisė naudotis advokato (gynėjo) paslaugomis yra įtariamojo teisė, o ne pareiga, ir šia teise įtariamasis gali naudotis savo nuožiūra. L. K., būdama areštinėje, taip pat neišreiškė jokio pageidavimo paskambinti ar kitaip iškviesti savo pasirinktą advokatą. Areštinės kamerose telefonų nėra, o mobiliojo ryšio telefonus kamerose turėti (ar įnešti į kameras) draudžiama, todėl uždarytam į areštinę asmeniui pageidaujant iškviesti jo norimą advokatą, tereikia duoti advokato telefono numerį ir jam paskambina areštinės budėtojas.
Kitu atveju budėtojas paskambina nurodytiems areštinėje esančio asmens artimiesiems ir praneša, kad iškviestų sulaikytojo nurodytą advokatą. Tačiau, akcentuoja policija, L. K. areštinėje šito nepageidavo.