2022-ųjų liepos pradžioje, praėjus keturiems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusijai toliau laidant grasinimus kaimynėms, tarp jų ir Baltijos šalims, ketvirtadienio vakarą, pajūrio saulėlydžio danguje išvydus naikintuvus, skraidančius paskui didesnį lėktuvą gali kilti įvairių emocijų. Pasienis su Rusija – visai netoli, kas vyksta danguje – neaišku, gebėjimų atpažinti orlaivius ne visi turi.
Nejauku, neramu, netgi baisu – tokiomis emocijomis socialiniuose tinkluose dalijosi pajūrio gyventojai bei poilsiautojai. Dar labiau neįprasta buvo tai, kad pakankamai nedideliame aukštyje skraidę naikintuvai leido tvyksles – kitaip vadinamas šilumos gaudykles. Atrodo rimtai. Ar čia vyksta realios gaudynės, bandymas nutupdyti orlaivį, gal jau karas, o gal tik pratybos? Kas žino?
Nežinia truko kurį laiką, mat jokios išankstinės informacijos apie pratybas nei Krašto apsaugos ministerija, nei Lietuvos kariuomenė neskelbė. Net ir nuraminimo žinutę apie vykusias pratybas parašęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį į keistenybę – esą „niekas apie jas neinformavo nei oro uosto, nei policijos, nei savivaldybės“.
Pirmieji padriki kariuomenės atstovų komentarai, esą neįvyko nieko neplanuoto, žmonės tapo sąjungininkų pratybų liudininkais, atsakymų į visus klausimus nesuteikė. Tad į ką svarbu atkreipti dėmesį – be panikos, bet kartu ir atsižvelgiant į šiuo metu regionine tvyrančią saugumo atmosferą?
Skraidė tik NATO orlaiviai
Iš pirmo žvilgsnio nieko dramatiško, keisto ar nematyto ketvirtadienio vakarą išties neįvyko. Nuo 2004-ųjų prie naikintuvų ir kitokių orlaivių gaudesio įpratę šiauliečiai, ko gero, nebūtų nė pakelę akių.
Arba atvirkščiai – nesunkiai, įgudusia akimi atpažinę nesyk matytus lėktuvus: Lietuvos karinių oro pajėgų transporto orlaivį C-27J „Spartan“ bei du NATO Oro policijos misijos naikintuvus F-18, kuriais Baltijos šalių oro erdvę šiuo metu saugo ispanų pilotai.
Tai, kad ispanų naikintuvai su Lietuvos KOP orlaiviu treniravosi virš pajūrio, irgi nėra naujiena ar retenybė šiais laikais.
Po atviros Rusijos agresijos prieš Ukrainą vasario 24-ąją sustiprintos NATO oro policijos naikintuvų pajėgos ne tik kyla dažniau perimti tarptautinių susitarimų ir saugumo taisyklių nesilaikančių rusų orlaivių virš Baltijos jūros, bet ir dažniau patruliuoja palei sieną, rengia daugiau pratybų. Būtent tokios ketvirtadienio vakarą vyko ir pajūryje: lietuvių C-27J imituoja pažeidėją, jį perima ir palydi NATO naikintuvai – priartėja, atpažįsta, apsuka ratus ir įspėja įvairiais signalais.
Vienas tokių signalų yra tvykslių paleidimas – šios priemonės, dar kitaip vadinamos šiluminėmis gaudyklėmis, pirmiausiai yra skirtos suklaidinti į šilumą reaguojančias raketas: iš specialių konteinerių paleidus tokias tvyksles į naikintuvą skriejančios raketos jutikliai vietoje vieno taikinio staiga gali rinktis iš dešimčių – tikslas yra toks, kad raketa pasirinktų ne orlaivį, o klaidinantį taikinį.
Bet perimant įžūlų oro erdvės pažeidėją, kaip viena įspėjamųjų priemonių tvykslė naudojama ir siekiant atkreipti pažeidėjo dėmesį – ryškus blyksnis yra labia aiškus signalas, kad naikintuvai gali imtis ir kovinių procedūrų. Be to, tvykslės naudojamos ne tik pratybų, bet ir parodomųjų šou metu – paleistos viena po kitos ar greitai seka iškart jos atrodo įspūdingai.
„Gal žinote, kas čia vyksta?“
Suprantama, viso to nežinant reginys ore gali sudaryti visai kitą įspūdį: jei neatpažįsti orlaivių – minėtų C-27J bei F-18 priešiškos Lietuvai valstybės nenaudoja, priešingai, labiau tikėtina, kad tai sąjungininkų lėktuvai, jei manevravimas pakankamai žemame aukštyje su tvykslėmis atrodo neįprastai, saulėlydžio pažiūrėti išėjęs negali žinoti, kas iš tikrųjų vyksta.
Tai, kad praėjus daugiau nei 18 metų nuo Lietuvos narystės NATO vis atsiranda žmonių, kuriems nejaukumo, nerimo, baimės jausmus ar kitas neigiamas emocijas sukelia netgi aiškiai Lietuvos ar kitų Aljanso šalių simbolika pažymėta technika, taip pat jau nebestebina.
Nors tokių, kurie kreipiasi su klausimais „kas čia vyksta?“ kasmet yra vis mažiau – išaugęs sąjungininkų, pačios Lietuvos kariuomenės dalinių matomumas, kovinės technikos išrikiavimas miestuose, miesteliuose, nuolatinės pratybos sudaro sąlygų atskirti priešišką techniką nuo savos.
Tačiau tam ir reikalinga kariuomenės bei kitų atsakingų institucijų sklandi komunikacija, savalaikis informavimas, nuoseklus darbas, o ne jo imitavimas užsidedant varnelę. Šį kartą nebuvo nei varnelės: apie rengiamas pratybas pajūryje neinformavo nei KAM, nei kariuomenė.
Juk skraidyta ne šiaip virš Šiaulių aviacijos bazės, o virš kurortinių teritorijų, kur vasaros turistinio sezono metu, matyt, galima tikėtis ne šiaip vieno kito atklydėlio.
O Palangos mero įrašas, leidžiantis suprasti, kad apie pratybas nieko nežinojo ne tik savivaldybė, policija, bet net ir Palangos oro uostas, kuriam žemai skraidančių naikintuvų informacija yra ne šiaip svarbi, bet ir gali būti kritinė dėl saugumo, kelia nemažai klausimų bei abejonių. Tai kas ir ką padarė, ko nepadarė, bet galėjo ir galėjo?
Rutininės pratybos, informuoti nereikia
„Delfi“ kreipėsi į KAM ir Lietuvos kariuomenę su klausimais ar tikrai, kaip teigė Palangos meras, apie pratybas „niekas neinformavo nei oro uosto, nei policijos, nei savivaldybės“ apie pratybas?
O jei kuri nors iš institucijų informavo – kada, kaip tai padarė, o jei ne – kodėl? Juk jokios informacijos nei KAM, nei kariuomenės tinklapiuose nebuvo. Tai, beje, patvirtino ir pats Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, komentare po Palangos mero įrašu.
O gal papildomos informacijos ir nereikėjo, gal verčiau nusiraminti ir būti patenkintiems, kad iš viso Lietuvą saugo sąjungininkai ir nekelti nereikalingų klausimų?
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atsiųstame atsakyme pažymima, kad 2022 m. liepos 7 d. vyko įprastinės NATO oro policijos misijos treniruotės, kurios vyksta nuolatos.
„Šiuo atveju treniruotė vyko pajūryje, kadangi buvo naudojamos signalinės raketos, kurios gali sukelti gaisrą, jei nusileistų kitoje terpėje nei vanduo“, – teigiama komentare. Pratybos, anot SKD, išsiskyrė tik tuo, kad buvo vykdomos pajūryje, vėlyvo vakaro metu.
„Lietuvos ir sąjungininkų kariai treniruotes atlieka įvairiomis paros ir oro sąlygomis, kad būtų nuolat pasiruošę atlikti savo pareigą“, – teigiama SKD komentare
O kadangi orlaivių eismą kontroliuoja ir organizuoja VĮ „Oro navigacija“ ir tai buvo „įprastas treniruočių skrydis pagal numatytas procedūras“, atskirų pranešimų esą nereikia.
Nuo pašaipų iki pažadų
Beje, po Palangos mero įrašu netrūko ir aštresnių pastebėjimų bei tradicinių pasiūlymų, pavyzdžiui iš vieno Lietuvos karininko tokiais atvejais „nepanikuoti, pasitikėti valstybės institucijomis, tapti šauliu, savanoriu“, o jei neramu – „paklausti Vladimiro Putino ir paprašyti jo paguodos“.
Šaipytis dėl sunerimusių gyventojų ar poilsiautojų dabar būtų lengva. Tačiau kai tiek kariuomenė, tiek KAM randa laiko informuoti tiek apie įvairiausio aktualumo renginius, įvykius – ar savo tinklapiuose, ar socialinių tinkle paskyrose įvairiausiu paros metu, kai PAGD dėl bent kiek stipresnio vėjo siunčia įspėjamąsias SMS žinutes, bet apie žemai 100 km pajūrio ruožą teturinčioje Lietuvoje vykstančias pratybas informuoti iš anksto nesiteikiama, klausimų gali kilti įvairių. Nei dramos, nei panikos šiuo atveju niekas pernelyg nekėlė ir tam nebuvo priežasčių.
Tačiau tokiais laikais net ir menkiausias nesklandumas gali turėti savo kainą. Karas Ukrainoje atitraukė Rusijos pajėgumus nuo Lietuvos sienų, tačiau provokacijų tikimybė visada išlieka, o budrumo tikrinimo pratybos jau ne kartą parodė, ko gali būti verta savalaikė reakcija ir informavimas.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus vykusios prieštaringos VRM pratybos galėjo baigtis ir skaudžiomis pasekmėmis – imituotas „žaliųjų žmogeliukų“ prasiveržimas nuo pasienio link Šalčininkų sukėlė abejingas vietos gyventojų reakcijas.
Tuo metu visai nesenas incidentas, kai iš Lietuvos pakilęs nedidelis lėktuvas nelegaliai kirto net kelių NATO šalių oro erdvę ir nusileido Bulgarijoje, iki šiol lieka be aiškių atsakymų, kaip tai iš viso galėjo nutikti.
Šį kartą tai nebuvo nei incidentas, nei ypač išskirtinis įvykis. Tačiau Lietuvos kariuomenės SKD komentare „Delfi“ pripažino suprantantys „gyventojų susirūpinimą“ ir pažadėjo „ieškoti kitų informavimo būdų, net jei treniruotė yra rutininė, joje dalyvauja keli orlaiviai ar ji vyksta tik viename iš Lietuvos regionų“.
