Jis teigia, kad dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje jau reikia NATO sprendimo, ne Vokietijos.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius pirmadienį lankėsi Rukloje, kurioje nuolatos dislokuoti apie 800 Vokietijos karių. Antradienį jis lankėsi Pabradėje, kurioje į pratybas yra atvykę 600 vokiečių karių iš Lietuvai pažadėtos brigados.
Ir nors lankosi Lietuvos poligonuose, lietuvių žurnalistai nebuvo pakviesti, tik gausus būrys atvykusių Vokietijos žiniasklaidos atstovų.
Gausiai komentuodamas jiems gynybos ministras ir pasako, kad dėl Vokietijos brigados Lietuvoje turi nuspręsti ne Vokietija, bet NATO.
„Tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ko nenori. Bet tai greičiau NATO apsisprendimas“, – kalbėjo B. Pistorius.
Grįžęs iš Pabradės ministras buvo iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos. Jis sakė, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Prieš tai Vokietijos gynybos ministras dar susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda. Skelbta, kad B. Pistorius susitiks ir su premjere Ingrida Šimonyte, bet panašu, kad premjerė nerado laiko priimti ministrui. Nors darbotvarkėje antradienį buvo vien susitikimai Vyriausybėje.
Lietuvos žiniasklaidai leista Vokietijos gynybos ministrui B. Pistoriui užduoti vieną klausimą. Ir pakartota buvo tas pats, kas jau buvo sakyta viešint poligonuose – sprendimas dėl brigados yra NATO rankose.
„Pagrindinis klausimas – ką NATO sako apie tai. Kas iš karinės pusės yra būtina. Ar mums būtina Baltijos šalyse nuolat turėti dislokuotą brigadą. Galbūt kalbant apie viso rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – kalbėjo jis.
NATO pritarimas gal ir nemaišytų, bet Vokietijos kancleris O. Scholzas brigadą Lietuvai pristatė kaip dviejų šalių sutarimą.
„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašytą susitarimą“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pernai po NATO susitikimo Madride prezidentas G. Nausėda sakė taip.
„Jeigu mes gebėsime infrastruktūrą pritaikyti brigados lygiui anksčiau, reiškia, kad mes ją čia anksčiau ir matysime“, – pernai birželio pabaigoje Madride sakė G. Nausėda.
Viešai kalbėti nenorėję aukšto rango Lietuvos pareigūnai vokiečių poziciją vadina atsitraukimu. Kritikuoja net ir pačios Vokietijos spauda.
„Der Spiegel“ Lietuvai žadamą brigadą vadina „vaiduokline brigada“.
„Aš darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime liepą mes priimsime sprendimą“, – antradienį Vilniuje sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Ko mes neišgirdome iš Vokietijos pusės, tai yra tai – kuriais metais, kada ir kokia forma mes juos turėsime. Tačiau yra bendras matymas ir sutarimas, kad su darbais mes judame į priekį“, – LNK sakė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad Lietuvai reikia daugiau sąjungininkų karių dabar.
„Kremliaus planai skaitlingai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai“, – sakė ministras.
Rusija planuoja smarkiai didinti pajėgas Kaliningrade ir iš Baltarusijos pusės.
„Vakarams reikia nedaryti klaidos mąstant, kad karas Ukrainoje jau parklupdė rusus ant kelių ir kad jie negali atsistatyti savo pajėgumų net ir karo metu“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Der Spiegel“ taip pat rašo, kad praėjusią savaitę Berlyne lankėsi aukšto rango Lietuvos valdžios atstovai.
„Taip, praėjusią savaitę Berlyne turėjome konsultacijas“, – patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Anot „Der Spiegel“ lietuviams buvo siūlyta pasirašyti naują deklaraciją, kad vokiečių brigados kariai atvyktų laikinai. Lietuviai esą tai suprato kaip nukrypimą nuo O. Scholzo ir G. Nausėdos komunikato ir nepasirašė.
„Jokių dalykų, kurie paneigtų tekstą, dvasią, sumanymą, dvišalio įsipareigojimo ir to bendradarbiavimo reikšmę, prastumiant ir NATO sprendimus, jokių alternatyvų nėra ir nėra joms pagrindo būti“, – tikino K. Budrys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
