Šiemet sueina 10 metų, kai Lietuvoje sugrąžinta privalomoji karo tarnyba. Sausio pradžioje kompiuteriu sugeneruotas sąrašas, iš kurio šiemet bus surinkti šauktiniai.
„Planuojame, kad sąraše bus maždaug apie 27 tūkst. jaunuolių. Sąraše, aišku, pirmiausia tie jaunuoliai, kuriems nėra atidėjimo pagrindų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Į LNK žinias kreipėsi viešai kalbėti nenorintys piliečiai, kurie klausė, ar normalu, kad vis griežtėjančios asmens duomenų apsaugos laikais, yra viešai skelbiami dešimčių tūkstančių karo prievolininkų asmens duomenys.
„Taip, tų nuogąstavimų esame girdėję. Mūsų vis užklausia, kodėl viešai skelbiami sąrašai“, – LNK žinioms sakė teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.
Nors vieši šauktinių sąrašai jau dešimtmetį – dabar kilęs susirūpinimas suprantamas ir Seime.
„Šita diskusija atsirado, suprantu, naujai, visuomenei vis labiau besirūpinant savo duomenų apsauga. Manau, tai yra gera tema, iš tikrųjų reikia tą apsaugą turėti ir, manau, kiekvienas šauktinis gali asmeniškai tą informaciją gauti“, – šnekėjo valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.
Ir vidaus reikalų viceministras klausė, ar būtina viešai skelbti dešimtis tūkstančių jaunuolių, iš kurių bus renkami šauktiniai?
„Čia Krašto apsaugos ministerija (KAM) atsakinga už tuos sąrašus ir duomenų apsaugos politiką. Vienaip ar kitaip turbūt tie sąrašai gal galėtų būti ir kitaip teikiami, ir būtent nuasmeninti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Karo prievolės tarnybos viršininkas teigė, kad sąrašai vieši dėl viešojo intereso gynimo.
„Viešą interesą giname. Įstatymas įpareigoja sąrašus sudarinėti viešai, prižiūrint stebėtojams, viešai paskelbti, kad viskas būtų skaidriai. Antra, kad karo prievolininkams būtų patogu greitai, patogiai pasižiūrėti kokios procedūros yra paskirtos“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas A. Balčiūnas.
Anot kariuomenės, reguliariai vertinama, kiek šauktinių asmens duomenų skelbti.
„Tie duomenys, kurie dabar yra sąrašuose – vardo raidė, pavardė ir gimimo metai – minimalus poreikis, ar balansas tarp asmens duomenų apsaugos ir viešumo“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas.
Profesionalių karių, taip pat specialiųjų tarnybų pareigūnų tapatybės yra neviešinamos.
Keliamas klausimas – ar vieši sąrašai, kas tokie kviečiami į kariuomenę, nėra naudingi priešiškoms valstybėms?
„Nežinau, kiek čia rimtas argumentas, bet jis yra. Jei galima kažką daryti diskretiškiau, tai padarome diskretiškiau. Padarome asmeniškai tuos kvietimus ir diskusija užsidarys“, – šnekėjo V. Mitalas.
Nors viešuose sąrašuose beveik 30 tūkst. jaunuolių – kario uniformą užsivilks tik mažiau nei 4000.
„Tai yra tik piliečių sąrašas. Nekalbame apie parengtumą, kiek tų prievolininkų iš to sąrašo pradės tarnybą“, – aiškino A. Balčiūnas.
Asmens duomenų apsaugos inspekcija atsakė, kad negali vertinti ar dabartiniai šauktinių sąrašai nepažeidžia teisės į privatumą. Esą įstatyme numatyta, kad už tokį vertinimą atsakinga pati Krašto apsaugos ministerija.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
