„Rizika yra. Prisimename, kad panašius veiksmus jau esame matę praeityje. 2014 metai turbūt būtų gera analogija, kai tam tam tikras regionas „pasiprašo“ Rusijos apsaugos ir tada Rusija sutinka ją suteikti. Sekantis žingsnis yra pasirašyti į Rusijos sudėtį ir Rusija maloniai sutinka priimti.
Šitas scenarijus jau yra ne kartą panaudotas ir, žinoma, jis yra labai pavojingas. Pavojingas pirmiausia Moldovai. Mūsų tikslas paremti Moldovą, jos teritorinį vientisumą ir duoti tinkamą atkirtį Rusijai“, – po susitikimo su Lenkijos ambasadoriumi žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.
Ji taip pat patvirtino, kad po tokio Uždniestrės (dar kitaip vadinamos Padniestre) deputatų kreipimosi Vakarai gali imtis kokių nors priemonių. Tiesa, kokių, – kol kas nėra aišku.
Paprašė „pagalbos“
Kaip teigiama rezoliucijoje, Uždniestrės deputatai paprašė Rusijos Federacijos tarybos ir Valstybės Dūmos „įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti Padnestrę nuo vis didėjančio Moldovos spaudimo“, pranešė vietos ir Rusijos naujienų agentūros.
„Moldova iš esmės pradėjo ekonominį karą prieš Uždniestrę, sąmoningai sudarydama prielaidas daugiamilijoniniam biudžeto deficitui“, – sakoma dokumente, kurį cituoja „The Bell“.
Prorusiški Uždniestrės regiono separatistai trečiadienį surengė retą susitikimą, dėl kurio kilo nuogąstavimų, kad ši teritorija gali atverti naują židinį Maskvos kare su kaimynine Ukraina.
Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo siaurą žemės ruožą de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos, bet tarptautiniu mastu regionas pripažįstamas Moldovos teritorija.
Maskvai pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Moldova nerimauja, kad Kremlius gali pasinaudoti Uždniestre ir atidaryti naują frontą pietvakariuose, Odesos kryptimi.
2022 m. mažytį regioną supurtė nepaaiškinti sprogimai. Kai kurie kariniai analitikai mano, jog tai galėjo būti prorusiškų elementų mėginimas įtraukti regioną į karą. Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukraina planavo ginkluotą įsiveržimą į atsiskyrusią teritoriją, bet jokių įrodymų nepateikė. 2023 m. kovą prorusiška Uždniestrės vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu į jos lyderį, Ukraina tai neigė.
Kremlius turi apie 1500 nuolat regione dislokuotų karių, vykdančių vadinamąją „taikos palaikymo“ misiją.
Teritorija, kurioje vyrauja rusakalbiai, įsispraudusi tarp Dnistro upės ir Ukrainos, Sovietų Sąjungai subyrėjus vienašališkai atsiskyrė nuo Moldovos. 1992 m. separatistai kariavo su Moldovos provakarietiška vyriausybe, žuvo šimtai žmonių, separatistams padėjo įsikišusi Rusijos kariuomenė.
Rusija vis dar remia Uždniestrės ekonomiką, nemokamai tiekia dujas, tačiau karui Ukrainoje prasidėjus regionas tapo dar labiau izoliuotas nuo Maskvos.
Uždniestrėje vis dar naudojama kirilicos abėcėlė, cirkuliuoja Uždniestrės rubliai, išduodami Uždniestrės pasai, yra saugumo pajėgos. Tačiau dauguma iš 465 tūkst. regiono gyventojų turi dvigubą ar trigubą Moldovos, Rusijos ar Ukrainos pilietybę.
Moldovos vyriausybė atmeta Uždniestrės vadų „propagandą“
Moldovos vyriausybė trečiadienį pareiškė atmetanti Uždniestrės „propagandinius pareiškimus“, kai prorusiški šio regiono separatistų vadai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
Vyriausybė „atmeta propagandinius pareiškimus iš Tiraspolio ir primena, kad Uždniestrės regionas gauna naudos iš taikos, saugumo bei ekonominės integracijos su Europos Sąjunga politikos, kuri yra naudinga visiems piliečiams“, – „Telegram“ teigė Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Olegas Serebrianas.
Prorusiškų Uždniestrės sukilėlių pareigūnai trečiadienį kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“, taip sukeldami būgštavimų, kad ši teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.
Rusija atsakė, kad vienas iš jos „prioritetų“ yra apsaugoti šį siaurą žemės lopinėlį, kurį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo faktiškai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, bet kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Moldovos dalis.
„Tarptautinė bendruomenė negali ignoruoti dabartinio suvažiavimo sprendimų“, – susitikime sakė separatistinės respublikos užsienio politikos vadovas Vitalijus Ignatjevas.
„Kalbame apie kreipimąsi dėl diplomatinės paramos“, – vėliau jis sakė Rusijos valstybinei televizijai.
Paskutinį kartą Uždniestrėje suvažiavimas buvo surengtas 2006 metais, kai deputatai paskelbė referendumą dėl integracijos su Rusija. Balsavimas baigėsi didele pritariančių balsų dauguma.
Pagalbos iš Maskvos prašymas paskatino palyginimus su 2022 metų vasariu, kai Rusijos remiami kovotojai rytų Ukrainoje paprašė apsaugos nuo, jų teigimu, nesiliaujančių Kyjivo pajėgų atakų ir apšaudymų.
Po rezoliucijos priėmimo Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad svarsto „visus pagalbos prašymus“. „Uždniestrės gyventojų, mūsų tėvynainių, interesų gynimas yra vienas iš mūsų prioritetų“, – sakoma jos pranešime Rusijos naujienų agentūroms.
Moldovos vyriausybės atstovas spaudai nesureikšmino separatistų renginio. „Iš Kišiniovo viskas atrodo ramu... Padėties Uždniestrėje eskalavimo ir destabilizavimo pavojaus nėra. Tai dar viena isterijos kūrimo kampanija“, – sakoma „Telegram“ žinutėje.
