„Tiesiog darbas, giminės, mylimi žmonės“, – apie po švenčių ateinantį liūdesį sakė viena vilnietė.
Kitas kalbėjo, jog net ir prieš šventes didelės šventinės nuotaikos nejautė.
„Toks keistesnis periodas buvo, kiek pakalbu su draugais, žmonėmis aplink – kažkas ne to yra, negaliu paaiškinti, kas ne taip“, – kalbėjo jis.
Kita Vilniaus gyventoja teigė, jog atėjus liūdesiui eina pasivaikščioti, sportuoja.
Psichologė Genovaitė Petronienė LNK sakė, kad dažnai girdi apie liūdesį po švenčių.
„Dar senais laikais, kai dirbdavau ne privačioje poliklinikoje, vasario mėnesis visada būdavo pats liūdniausias – daugiausiai klientų būdavo. Bet ir tarp švenčių žmonės irgi liūdi – pasibaigia visi pinigai, labiausiai nuliūdę. Kas tada vyksta?
Po švenčių įvyksta savotiškas dėmesio išsikoncentravimas – žmogus trinasi iš kampo į kampą, lyg dar galima ilsėtis, lyg jau reikėtų kažką daryti, sunku pradėti kažką aktyviai veikti. Čia tokia lyg oro uosto būsena – nieko neveiki, bet laimės nėra, nėra poilsio“, – įžvalgomis su LNK žurnalistais dalijosi psichologė G. Petronienė.
Anot jos, atsiranda ir pesimizmas, lydi ir norų praradimas. G. Petronienė teigė, jog ir po švenčių atsiranda nusivylimas.
„O antras dalykas – nusivylimas po švenčių. Kad šventės turėjo būti stebuklas, kuris turėjo nušviesti visą likusį gyvenimą ir tos šventės dažniausiai būna panašios į tai, kokios jos būna įprastai gyvenime. Tų stebuklų per gyvenimą dažniausiai įvyksta rečiau, nei šventės būna.
Dar būna ir nusivylimo santykiais – tikrai per šventes žmonės nespėja iš širdies į širdį pabendrauti, pabūna kartu, bet kažkas ne taip vyksta. Tai žmogus nesijaučia artimas su kitais, bendrystės nėra pakankamos. O šventėms pasibaigus iš viso jos bus mažai“, – kalbėjo psichologė.
Jos teigimu, trūkstant fizinio judėjimo, bendravimo ir sudaro motyvacijos praradimą.
„Kai žmogus yra šiek tiek lengvoje depresinėje būsenoje ir negali panorėti ir pradėti kažką daryti“, – kalbėjo G. Petronienė.
Paklausta, kaip spręsti šią situaciją, psichologė siūlė du būdus.
„Pirmas yra nustoti save graužti, kad kažkas ne taip. (…) O kitas dalykas – išeinant iš depresiškos būsenos sako, kad mums reikia prisiversti save daryti tai, kas visada teikdavo džiaugsmą. (…) Ir apetitas ateina bevalgant“, – LNK sakė psichologė G. Petronienė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
