„Man atrodo keistas teisėsaugos institucijų kišimasis į politinius procesus. Manau, kad tai yra pavojingos tendencijos demokratijai, galinčios sukurti pavojingų precedentų“, - BNS trečiadienį sakė V. Mazuronis.
Jis teigė, jog „Tvarkos ir teisingumo“ kaltės nėra įrodęs teismas, todėl ir kliūčių šiai partijai toliau būti valdančiojoje koalicijoje nėra.
„Su visa pagarba prokurorams ar kitoms teisėsaugos institucijoms, kaltumo ar nekaltumo klausimą sprendžia teismai. Tai, kad prokurorams atrodo vienaip ar kitaip, nereiškia, kad taip yra“, - kalbėjo „darbiečių“ lyderis.
V. Mazuronis pridūrė, kad įtarimai politinėms organizacijoms jam apskritai kelia „didelį nerimą“.
Darbo partijai, kuriai nuo pavasario vadovauja V. Mazuronis, taip pat anksčiau buvo pateikti įtarimai, tiriant „juodąją buhalteriją“ toje partijoje.
„Jeigu šiuo atveju kažkas darė kažkokius veiksmus, kurie galimai buvo neteisėti, tam kažkam už kažkokius konkrečius veiksmus turėtų būti pareikšti konkretūs įtarimai, - sakė politikas. - Kam prie to lipdyti partiją, kaip laisvanoriškai susijungusių keliolikos tūkstančių žmonių sąjungą?“.
Ragina palaukti teismo sprendimo
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareikšti įtarimai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai nepaveiks darbo koalicijoje, kol partijos kaltumo neįrodys teismas.
„Teisinėje valstybėje yra labai aišku: nekaltas tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas, kuris įsigalioja, tai nekaltumo prezumpcija visada turi būti. Todėl šiandien nesiimsiu vertinti - palauksime proceso pabaigos, teismų sprendimų. Negalime nuteisti ar žmogaus, ar priimti sprendimus dėl juridinio vieneto tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo - apie tai kalba pagrindinis mūsų šalies dokumentas“, - BNS sakė L. Graužinienė, paklausta, ar mato bendrą darbą koalicijoje su „tvarkiečiais“.
Ji sakė pasitikinti teisėsaugos darbu, tačiau įžvelgė „tam tikrų panašumų“ ir su Darbo partijos byla - jai, kaip juridiniam asmeniui, taip pat buvo pareikšti įtarimai.
„Tam tikrų žingsnių ar panašumų šiek tiek galime įžvelgti, bet neturiu galimybės komentuoti turinio, nes jo tikrai nežinau. Todėl turiu būti linkusi pasitikėti sąžiningumu struktūrų, kurioms valstybėje yra pavestas tas darbas, kurie yra prisiekę tarnauti valstybei ir ginti įstatymus“, - sakė L. Graužinienė.
P. Gražulis: kitose partijose visko dešimt kartų daugiau
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas, Seimo frakcijos seniūnas Petras Gražulis pripažįsta, kad partijos finansuose galėjo būti pažeidimų, bet kitose partijose jų sako esant dešimt kartų daugiau, ir jos neliečiamos.
„Partijai pareikšti įtarimai, tai jokia naujiena, privačiuose pokalbiuose seniai sklandė tarp Seimo narių, kad bus pareikšti įtarimai. Kiek tame yra politikavimo, sunku pasakyti, bet, mano manymu, ypač stambiose partijose, kurios išleidžia labai daug rinkimams, ten, manau, skaidrumo daug mažiau. Bet vienos liečiamos, kitos neliečiamos, pieš vienas pradedami ikiteisminiai tyrimai, prieš kitas partijas - nepradedami“,- BNS trečiadienį sakė P. Gražulis.
Partijos pirmininko pavaduotojas taip pat sakė nesąs gerai informuotas apie partijos finansus, bet sutiko - galėjo galbūt būti ir korupcijos apraiškų.
„Mano manymu, kadangi aš tikrai nežinau finansų, iš kur jie gaunami ir kaip gaunami, bet kad tikrai galėjo būti tų nesklandumų, galėjo galbūt būti ir korupcijos, neatmetu. Bet taip pat primenu, kad kitose partijose dešimt kartų to daugiau, ypač tose, kurios dešimt kartų daugiau išleidžia rinkimams“, - kalbėjo „tvarkietis“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) valdančiajai partijai „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.
A. Sysas: darbas koalicijoje ir teisėsaugos įtarimai „tvarkiečiams“ turi būti atskirti
Seimo ir valdančiųjų socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad įtarimai „Tvarkai ir teisingumui“ yra teisėsaugos objektas ir tai neturėtų paveikti bendro koalicijos darbo Vyriausybėje ir Seime.
„Aš manau, kad mes matome tolesnį sklandų darbą. Aišku, yra papildomos problemos. Mes nuo pat koalicijos pradžios, kai buvo su „Darbo partija“ daug problemų, aiškiai pasakėme, atskirkime: yra dalykai, kurių mes netoleruojame ir tai principingai sprendžia teisingumo sistema ir yra darbas Lietuvai Vyriausybėje ir parlamente. Lygiai tokios pačios pozicijos laikomės ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atžvilgiu“, - BNS sakė A. Sysas.
„Yra nekaltumo prezumpcija, kol nenuteisti, jie - įtariamieji, o Lietuvoje, turbūt, visi įtariamieji“, - juokais sakė jis.
Jis stebėjosi, kad įtarimai pareikšti būtent dabar, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš metus.
„Visados kažkodėl prieš Kalėdas, prieš Naujus metus (pareiškiami įtarimai), nors tyrė metus. Galėjo pareikšti po Naujųjų, sausio 4-ąją, bet pareiškė gruodžio 30-ąją. Ką padarysi“, - kalbėjo A. Sysas.
Opozicija: įtarimai rodo žemus valdančiųjų standartus
„Socialdemokratai, sudarydami koaliciją su dviem partijomis, kurios viena yra teisiama, kitai pareikšti įtarimai, iš tikrųjų Lietuvoje politinio veikimo standartus yra nuleidę labai žemai“, – BNS sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Andrius Kubilius.
Pasak jo, principingas teisėsaugos požiūris, apvalant Lietuvos politinę sistemą nuo nesąžiningų politinių jėgų, yra labai reikalingas.
„Šioje vietoje principingas teisėsaugos požiūris, mano įsitikinimu, yra tikrai labai svarbus ir reikalingas. Ir Lietuvos politika galų gale turi apsivalyti nuo tokių dalykų, kokius matėme paskutinį dešimtmetį: pradedant nuo Jurijaus Borisovo įtakos Rolandui Paksui – su pinigais taip pat susijusi istorija, nuo darbo partijos 20 mln. litų, kuriuos ji sugebėjo kažkaip gauti ir išleisti savo veiklos finansavimui“, – priminė Seimo opozicijos lyderis.
Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio, su dviem į teisėsaugos akiratį patekusiomis partijomis dirbantys socialdemokratai parodo žemus savo politinės kultūros standartus.
„Socialdemokratai elgiasi ignoruodami politinės kultūros standartus. Akivaizdu, kad jų tas ignoravimas paremtas vieninteliu aiškiu siekiu – išlikti bet kokia kaina valdžioje ir pabaigti šią kadenciją. Juolab, kad socialdemokratai visai neblogai atrodo šioje puokštėje: du koalicijos partneriai su pamušta koja, tai socialdemokratų partija, stovėdami ant abiejų kojų, gali atrodyti visai patraukliai“, – svarstė E. Masiulis.
Jo teigimu, nors šio tyrimo rezultatų gali tekti ilgokai laukti, ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas ir jo pasekmės „Tvarkai ir teisingumui“ gali būti lemtingi.
„Viskas, matyt, priklausys nuo to, kaip bus vykdomas šis tyrimas ir ar jis baigsis teisminiu procesu. Ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu šitas tyrimas bus rezultatyvus ir įvyks visi teismo sprendimai ir tas bus konstatuota, aš manau, kad tada tikrai turės poveikį šiai politinei jėgai – tokį, kad šios jėgos gali ir nelikti Lietuvos politiniame žemėlapyje“, – kalbėjo E. Masiulis.
Politologai: tai turi įtakos demokratijos kokybei
Teisėsaugai pareiškus įtarimus partijai „Tvarka ir teisingumas“, politologas Alvidas Lukošaitis pabrėžia, kad partijų statusas yra ypatingas ir veiksmai jų atžvilgiu turi būti itin pasverti.
Kitas politologas Tomas Janeliūnas savo ruožtu teigia, kad abejonės teisėsaugos sprendimais - gynybinė pozicija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas A. Lukošaitis BNS sakė, jog bylos prieš partijas veikia visuomenės požiūrį į demokratiją.
„Teisėsaugos atstovai iš tikrųjų turi viską labai pasverti jausdami atsakomybę ir suprasdami, kad tokiose situacijose vienas ar kitas judesys užprogramuoja labai didelį rezonansą, kuris gali lemti ir politinį nestabilumą, ir labai stipriai paveikti visuomenės nuotaikas, apskritai politinės sistemos arba demokratijos kokybę“, - dėstė A. Lukošaitis.
Anot jo, partijos negalima prilyginti verslo organizacijai.
„Blogiausia, kai ilgos istorijos - ikiteisminiai tyrimai, teisminis nagrinėjimas - pasibaigia niekuo, tokiu būdu yra labai daug piktžolių pasėjama, kurios suželia negražiais dalykais. Bent jau turėtų būti įsivaizdavimas tam tikros perspektyvos ir tam tikros strategijos suvokimas, nes blogiausia, kai tokie veiksmai pasibaigia niekuo. Tada mes patys save ardome, ėdame, griaužiame patys save, kapojame šakas, ant kurių sėdime. Turėtume suprasti, kad partijos pagal savo prigimtį, paskirtį ir reikšmę visuomenei, demokratijai nėra kažkas, ką galėtume prilyginti UAB ar AB. Tai yra tam tikri politinės veiklos, politinės galios instrumentai, o tai reiškia, kad jų įtaka neturi ribų arba tikrai ribos nėra tokios siauros, kaip AB ar UAB“, - kalbėjo A. Lukošaitis.
Anot jo, bylos prieš politikus gali pakenkti ir teisėsaugos autoritetui.
„Kaip žinote, santykis tarp teisės ir politikos yra labai slidus, labai glitus, čia labai lengva slystelėti ir labai lengva išsivolioti - ir tiems, kurie tokias situacijas užprogramuoja, ir tiems, kurie inicijuoja: turiu omeny politikus, partinių organizacijų veikėjus ir teisėsaugos atstovus. Norėtųsi tikėti, kad tai yra pagrįsta, pasverta, o ne šiaip kažkokia akcija. Kalbant apie partijas, politinius veikėjus, politikus tokių akcijų mes dažnai matome viena ar kita proga, pavyzdžiui, artėjant kokiems nors rinkimas ar formuojant Vyriausybę. Deja, kritikos būtų galima pririnkti visą bagažą, kad iš tokių akcijų gaunasi nei šis, nei tas, neskaitant pakenkimo partinei demokratijos idėjai. Tai yra labai blogai“, - teigė politologas.
Tuo metu profesorius T. Janeliūnas teisėsaugos veiksmus vertino kaip logiškus.
„Tyrimas pradėtas gana seniai, vienaip ar kitaip kažkokio rezultato reikėjo tikėtis. Šiuo atveju tai, kad galiausiai yra pareikšti kaltinimai, yra, matyt, logiškas pradėtų tyrimų rezultatas. Būtų visiškas nepasitikėjimas mūsų teisėsaugos institucijomis, jeigu bandytume kaip nors šituo abejoti, bet pačios partijos, aišku, kaip tam tikros gynybinės taktikos visada ieškos kažkokių užkulisinių pretekstų, motyvų ir panašiai. Bemaž visi, kurie susiduria su kaltinimais, ieško papildomų paaiškinimų“, - sakė T. Janeliūnas.
Jo manymu, „Tvarkai ir teisingumui“ bandant išvengti atsakomybės, kaip tai savo atveju darė Darbo parija, gali įklimpti daugiau fizinių asmenų.
„Aš įsivaizduoju, kad jeigu bus norima išvengti atsakomybės partijai, kaip juridiniam asmeniui, tokių galimybių galbūt ir įmanoma surasti, nes precedentų yra, bet klausimas, ar tokiu atveju nebus perkelti įtarimai konkretiems asmenims - politikams. Partijos išsisukinėjimas nebūtinai reikštų, kad visiems pavyks išsisukti nuo galimų įtarimų“, - svarstė T. Janeliūnas.