Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis LNK žinioms demonstravo, kad savo kabinete Seime nukabino prezidento Gitano Nausėdos portretą.
Jis žurnalistams demonstravo ir kur prezidento portretą padėjo – dabar jis spintoje.
„Pačioje garbingiausioje vietoje, prie vazono, prie skėčių. Ten, kur ir priklauso“, – teigė jis.
Taip Darbo partijos lyderis A. Mazuronis protestuoja prieš prezidento G. Nausėdos pareiškimus apie teismo sprendimą, kuriuo darbietis V. Gapšys buvo įkalintas.
„Tuščias puodas, tuščias indas. Vienas iš molio, kitas politiškai“, – komentavo A. Mazuronis.
Šalies vadovas G. Nausėda sakė, jog daug žmonių patikėjo teisingumu. Anot Darbo partijos lyderio A. Mazuronio, tai yra spaudimas teisėjams, kurių karjeros priklauso nuo paties prezidento.
„Tas pats pasisakymas dėl to pramušto dugno. Klausykite, koks valstybės vadovas gali leisti sau tokius pasisakymus, kai Aukščiausiojo teismo teisėjai dar nagrinėja kasacinį skundą“, – stebėjosi opozicinės Darbo partijos lyderis.
Apie dugną G. Nausėda kalbėjo dėl to, kad Seimas neatėmė mandato iš V. Gapšio.
„Pirmiausia, visuomenės požiūriu kaip tai atrodo? Kur tada yra dugnas? Manau, kad mes nuolat tą dugną testuojame. Ir labai blogai, kad mes jį testuojame“, – savo poziciją dėstė G. Nausėda.
O dabar Seime net kelios iniciatyvos įstatymams taisyti. Konservatorius Jurgis Razma jau užregistravo Seimo Statuto pataisą. Ją priėmus balsavimai dėl apkaltų nebebūtų slapti.
„Slaptame balsavime mes kartais gauname gana netikėtą rezultatą. Ir toliau visuomenė nelabai gali žinoti, kaip kas gali balsuoti“, – argumentavo politikas.
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas kalba ir apie Konstitucijos pataisas. Kad nuteistas politikas iš Seimo būtų metamas automatiškai.
„Nuosprendis yra, nekyla niekam jokių klausimų. Pasitikime teismais ir įstatymų leidžiamoji valdžia tiesiog automatiškai pripažįsta, kad tas žmogus turi netekti mandato“, – kalbėjo V. Mitalas.
Ir tai dar ne viskas. Ketinama siūlyti ir kitą Konstitucijos pataisą, kuria būtų atsisakoma Seimo nario teisinės neliečiamybės, arba ji būtų susiaurinama.
„Prokurorai ar tyrėjai be Seimo leidimo galėtų apklausti įtariamąjį Seimo narį. Bet jau dėl Seimo nario laisvės suvaržymo reikėtų Seimo sprendimo“, – pasiūlymą įgarsino konservatorius J. Razma.
Opozicija tokio entuziazmo nuoširdumu netiki.
„Matyt, kad konservatoriai jaučiasi prisidirbę pakankamai daug ir dabar atsirado vajus, lavina didžiulė įstatymų projektų, kad reikia kažką daryti ir parodyti, kokie jie yra kitokie. Bet visų pirma reikėtų su savo sąžine pasikalbėti, o ne keisti įstatymus“, – LNK žinioms sakė Seimo Mišrios narių grupės atstovė Agnė Širinskienė.
Ji tą pačią dieną įtarė, kad dalis valdančiųjų balsavo už V. Gapšio mandato išsaugojimą, mainais į Petro Gražulio išmetimą. Valdantieji tokius įtarimus atmetė.
„Visi nori būti skaidrūs, visi nori šokti ant to skaidrumo laužo“, – teigė Darbo partijos lyderis A. Mazuronis.
Prezidentas G. Nausėda irgi įtaria, kad už V. Gapšį balsavo įvairių partijų atstovai ir kad Seime buvo užkulisinis susitarimas jį išsaugoti.
„Nenorėčiau dabar hipotetiškai teigti, kas galėjo būti tų mainų objektas“, – teigė G. Nausėda.
Tad kas dėl tokio konfūzo, kai Seimo narys yra už grotų, kaltas? Įstatymai ar Seimo nariai?
„Seimo nariai yra atsakingi už įstatymus. Tai bet kuriuo atveju Seimo nariai yra kalti“, – teigė konservatorius J. Razma.
Slaptame balsavime dėl V. Gapšio dalyvavo 122 Seimo nariai, už apkaltą buvo 75 balsai, mandatui atimti reikėjo 85.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
