„Visgi pasakyti, kad pasisakymas nustebino, būtų melas. Jis šokiravo. Kadenciją baigianti premjerė viešai pradeda kalbėti apie tai, kad kažkokie teisiniai formalumai neleistų Lenkijos kariams vienašališkai ginti Lietuvos, – rašo S. Skvernelis. – Kaip gali būti, kad per dvejus metus nuo kruvinos agresijos prieš Ukrainą pradžios tokie formalumai neišspręsti? Ypač turint omenyje praėjusios Lenkijos Vyriausybės geranoriškumą Lietuvos atžvilgiu?“
Politikas teigia, kad eidamas premjero pareigas tuo metu prastų santykių su Lenkija gerinimą jis vertino kaip esminį uždavinį.
„Nuoskaudų buvo pilni segtuvai. Amerikiečiai į šalių nesutarimus baksnojo kaip į vieną silpniausių NATO aljanso grandžių. Santykių su Lenkija normalizavimą ir grąžinimą į strateginę partnerystę mačiau kaip esminę Lietuvos išgyvenamumo sąlygą. Dirbome nuosekliai ir kantriai - 2020 m. tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos santykius naujai Vyriausybei perdavėme sugrąžintus į strateginės partnerystės vėžes“, – tikina S. Skvernelis.
Jo vertinimu, I. Šimonytė elgiasi keistai taip pateikdama dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
„Nesugadinkite santykių bent su Lenkija. Nusiimkite savo įsivaizduojamas karūnas ir užtikrinkite, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė netaptų popierine. Neišduokite Lietuvos interesų“, – teigia politikas.
S. Skvernelis sako, kad to nesiimant I. Šimonytei, prezidentas G. Nausėda turėtų garantuoti Varšuvos pagalbą užpuolimo atveju.
„Jei visgi premjerė nesiims lyderystės, Prezidentas Nausėda, pabrėžiantis artimą santykį su Lenkijos Prezidentu Duda, turėtų garantuoti, kad kritiniu atveju jo skambučiai Varšuvon užtikrintų mūsų sąjungininkų lenkų pagalbą Lietuvai, o ne pavėžėjimo paslaugą Lietuvos vadovui“, – teigia S. Skvernelis.
Žalimas: Šimonytės pasisakymas neturi nieko bendro su teise
Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas taip pat reiškia kritiką premjerei. Jis sako, kad I. Šimonytės pasisakymas neturi nieko bendro su teise.
„Su teise, deja, šis pasisakymas bendro turi mažai. Ne pirmas kartas“, – „Facebook“ paskyroje rašo D. Žalimas.
Jo teigimu, iš Lenkijos jam atsiųstame dokumente, kuriame reglamentuojamas šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimsa užsienyje, yra nurodomi atvejai, kai kariuomenė gali būti pasitelkiama kitoje valstybėje.
D. Žalimas pateikia įstatymo citatą: „Lenkijos Respublikos ginkluotosios pajėgos už šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kurios narė yra Lenkijos Respublika, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančiosios šalies kvietimu ar sutikimu.“ Jis primena, kad NATo sutarties penktame straipsnyje yra numatyta, jog privalu suteikti pagalbą kitai užpultai NATO šaliai.
„Pasitvirtino prielaida, kad problema gali būti bendrų operacijų planavimas. Mat lenkai, kiek praneša mano šaltiniai, neplanuoja ginkluotųjų pajėgų naudoti vienu metu Baltarusijoje, Karaliaučiuje ir Lietuvoje. Tik ši problema nėra teisinė. Ji dar gali būti susijusi su tuo, kad Kačynskio deklaruotas 300 tūkst. pajėgų dydis yra labai toli nuo realybės,“ – svarsto D. Žalimas.
Pasak D. Žalimo, Lietuvai pirmiausiai reikia pačiai atlikti savo namų darbus, o ne kelti klausimus dėl sąjungininkų.
„Tačiau ar mes atrodom geriau su viena kiek šlubuojančia brigada? Patiems reikia atlikti namų darbus, o ne užsiimti sąjungininkių patikimumo kvestionavimu“, – teigia D. Žalimas.
Karbauskis: konservatoriai kursto nerimą ir baimes
LVŽS smerkia I. Šimonytės ir G. Landsbergio pareiškumus. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga griežtai smerkia Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės pareiškimus apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija Lietuvos karo atveju negintų. Tokie konservatorių pareiškimai skatina tikrovės neatitinkančios informacijos sklaidą, įstatymų ir Aljanso sutarčių interpretacijas, kurios neturi nieko bendra su realybe, kursto visuomenėje baimes ir nerimą“, – tvirtinama R. Karbauskio įraše.
Pasak politiko, Lietuva savo karių siųsti į Ukrainą negali net ir mokymo tikslais, visos pratybos ir mokymai vyksta tik NATO teritorijoje. Pasak R. Karbauskio, NATO valstybės karių siuntimas į Ukrainą būtų tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su Rusija.
„NATO vadovybė jau ne kartą ragino politikus nepolitikuoti, nenaudoti karo temos rinkimuose, neskelbti žmones bauginančių, juo labiau su NATO strategijomis nesusijusių pareiškimų. NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio. Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų.
Tiems, kurie kalba apie karių siuntimą į Ukrainą, turėtų būti aišku, kad bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas“, – teigia R. Karbauskis.
Konservatorius jis kaltina politikavimu prieš rinkimus ir sako, kad taip neva sąmoningai kurstomos žmonių baimės.
„Gėda, ciniška, žiauru, tačiau Lietuvos žmonės bauginami tik dėl to, kad karo tema yra vienos partijos rinkimų į Seimą ir kelių kandidatų į Prezidentus strategijos dalis. Deja, bet į tokią komunikaciją įsitraukia ir visuomenėje gerai žinomi asmenys, ir suklaidinti pavieniai asmenys, kurie, arba nesuvokia savo kalbų pasekmių, arba sąmoningai kursto žmonių baimes. Tokią komunikaciją vienareikšmiškai palaiko Rusijos politikai ir propagandistai, siekiantys destrukcijos ir neramumų Baltijos valstybėse“, – rašo R. Karbauskis.
DELFI primena, kad Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – penktadienį TV3 televizijai teigė ministrė pirmininkė, paklausta, ar Lenkija turi teisės aktus, kurie Lietuvos, NATO sąjungininkės, užpuolimo atveju neleistų Lenkijos kariuomenei būti dislokuotai Lietuvoje.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, šį klausimą yra būtina kelti dvišaliuose formatuose su Lenkijos vadovais.
„Reikia rasti sprendimą, kuris leistų, viena vertus, įtilpti į Lenkijos teisės aktus. Kita vertus, kadangi Lenkija yra NATO šalis, o NATO yra kolektyvinės gynybos aljansas, ir ataka prieš vienas šalį, reiškia ataką prieš visus, na, tai kažkaip tą prieštarą, sakykim, tarptautinių įsipareigojimų ir vidinių teisės aktų – ją reikia spręsti“, – akcentavo politikė.
