Pernai Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nusikaltimo politinės korupcijos byloje nebuvo. O praėjusią savaitę Lietuvos Apeliacinis teismas pateikė kardinaliai skirtingą sprendimą – kalti visi, o trims paskirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės: Raimondui Kurlianskui, Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui.
Ne tik patys nuteistieji, bet ir dalis politikų ir teisininkų stebisi.
„Šokas, ne juokas, o šokas“, – LNK žinioms sakė opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Advokatas Gintautas Bartkus kalbėjo, jog toks kardinalus pasikeitimas „liepia suklusti“.
Anot jo, du teismai skirtingai įvertino tuos pačius įrodymus.
„Tai labiau susiję su tų pačių parodymų vertinimu. Žinome mes tą garsią istoriją apie paskolos raštelį. Pirmosios instancijos teismas, jų teisėjų kolegija nustatė, kad raštelis buvo. O Apeliacinis teismas sako, kad gal jis buvo, gal ir ne, bet mes manome, jog tas raštelis yra tiesiog apsimestinis.
Tai yra panašūs faktai ir kaip jie yra interpretuojami“, – savo nuomonę apie sprendimą dėstė advokatas G. Bartkus.
Politikos lyderiai sako, kad tokie skirtingi teismų sprendimai nedidina pasitikėjimo teismais, teismai turėtų paaiškinti.
„Kaip jie patys vertina tą 180 laipsnių pokytį. Dėl to, kad tai tikrai nedidina pasitikėjimo teismų sistema“, – tikino valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas kėlė nuostabą.
„Tai ir antros instancijos teismo sprendimas irgi tokią nuostabą kelia“, – teigė jis.
Teisėjų tarybos pirmininkė sako, kad anaiptol ne pirmą kartą aukštesnis teismas pakeičia nuosprendį.
„Tam ir yra valstybėje išlaikoma instancinė teismų sistema: pirmos instancijos, antros ir kasacinis, žinant, kad klaidų gali būti“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Anot jos, teisėjai turi būti užtikrinti, kad nebus persekiojami, net nustačius klaidas.
„Klysti, turėti kitą nuomonę teisėjas turi teisę, nežiūrint to, kad jam galbūt yra baisu, kad rytoj bus pasmerktas, išjuoktas, galbūt išvadintas. Bet tai yra viena iš mūsų pareigų ir atsakomybių dalių“, – sakė S. Rudėnaitė.
Politikai stebisi ir dėl to, kad dabar yra skirti griežti įkalinimai. Lapkričio mėnesio pradžioje buvęs Kauno savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas pripažintas kaltu, paėmęs ketvirčio milijono eurų kyšį. Jam pirmos instancijos teismas skyrė tik baudą.
„Palygini V. Gapšį, kuris, kaip teko bendrai matyti, nei kyšio ėmė, nei kažkokių kitų ypatingų blogų dalykų padarė“, – situacijos vertinimą pateikė parlamentaras S. Skvernelis.
Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė primena, kad visi teismų nuosprendžiai prilygsta įstatymui.
„Kiekvienas teismo sprendimas, kol jis nėra panaikintas kito teismo, yra teisėtas, teisingas, pagrįstas ir įstatymas įvardija tai kaip turintį įstatymo galią. Mes tai turime gerbti ir suvokti“, – kalbėjo ji.
Todėl siūloma neabejoti teismų sprendimais ir ypač – politikams.
„Tai netgi gali būti traktuoti kaip neteisėtas bandymas, bandant paveikti teismą. Kad ir politikų nuomonė, visuomenės nuomonė – tai nėra tas kelias, kuriuo galima priimti teismo sprendimą. Iš dalies tai netgi plačiąja prasme galima vadinti korupcija“, – sakė S. Rudėnaitė.
Advokatas G. Bartkus sako, kad visuomenei kiltų mažiau klausimų, kitos šalys todėl ir turi prisiekusiuosius.
„Tą įrodymų vertinimo naštą perkelti prisiekusiesiems, kurie yra parenkami proceso šalių, kurie vertina kaip jų nuomone ten buvo iš tikrųjų“, – sakė G. Bartkus.
Politikus susilaikyti nuo vertinimų ragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
