Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad rūkyti šiuo metu yra draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose (taikoma bendrai voniai, tualetui, koridoriui ir kitoms bendroms patalpoms bute, kurio kambariai priklauso atskiriems savininkams); kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse (taikoma bendroms namo laiptinėms, koridoriams, rūsiams, palėpėms, virtuvėms, tualetams ir pan.); daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Papildytas įstatymas galioja dar tik du mėnesius, tačiau kai kurie sostinės gyventojai feisbuke dalinasi, kad anksčiau balkone matyti rūkantys kaimynai staiga pradingsta ir greičiausiai taip atsitinka ne todėl, kad metė rūkyti, bet pradėjo tai daryti namuose. Dar vienas asmuo socialiniame tinkle pasidalino, kad galimai dėl kaimyno rūkymo buto viduje jau kelias paras tvyro nestiprus, bet vis tiek užuodžiamas cigarečių kvapas namuose. Jo nuomone, kvapas patenka per vidinę ventiliacijos sistemą, mat šaltuoju metu langai uždaryti, o bendrose patalpose irgi niekas nerūko.
Kiti irgi nežino, kaip kovoti, jeigu kaimynas rūko tualete, mat įjungus savo virtuvėje gartraukį visur pasklinda erzinantis kvapas.
Nerimaujama ir kad dėl rūkymo vidinėse bute padidėja rizika kilti gaisrui.
Vilniaus miesto savivaldybė „Delfi“ patvirtino, kad jau sulaukia skundų, jog dabar daugiau rūkoma butuose, tačiau priduria, kad nėra kaip patikrinti, jog dūmai iš konkretaus buto iš tikrųjų patenka į kitą butą. Taip pat nurodė, kad sąrašas butų, kuriuose draudžiama rūkyti nėra įslaptintas ir viešai prieinamas ČIA.
Įžvelgia kelias grėsmes
Nors ir sutvarkyti ventiliaciją senesniuose daugiabučiuose ne visada įmanoma, jeigu rūkantys asmenys nusprendžia tai daryti savo namuose, tačiau pasiteiravus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, ar iš tikrųjų reikia baimintis, kad gyventojams pradėjus rūkyti savo butuose, išaugs gaisrų tikimybė dėl rūkymo patalpose, jis sakė, kad kiekvienais metais kyla tokių gaisrų.
„Galima iš karto paminėti, kad tai yra daugiausiai gyvybių nusinešanti gaisrų priežastis. Būtent dėl neatsargaus rūkymo dažniausiai žūstama gaisre. Kalbant apie gaisrų skaičių, tai, pavyzdžiui, tas skaičius dėl rūkymo sukeltų gaisrų svyruoja tarp 200 – 300.
Paskutiniais metais buvo 241 gaisras sukeltas, o žuvo 38 žmonės. Galima sakyti, kad apie 40 visų žūstančių gaisruose yra būtent dėl neatsargaus rūkymo žuvę žmonės.“
Kalbėdamas apie tai, kaip reikalavimas drausti rūkyti daugiabučio balkonuose, galėtų daryti įtaką tokių gaisrų skaičiaus didėjimui, A. Gudžiauskas aiškino, kad kol kas apie tai labai sunku ką nors daug pasakyti.
„Matyt, tik suskaičiavę šių metų statistiką ir palyginę su ankstesniais metais, galėsime padaryti išvadas. Tačiau galima pasakyti, kad didesnę rūkymo problemą pastebime kaimuose, mat daugiau žmonių žūsta būtent kaimo vietovėse ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose dėl neatsargaus rūkymo. Daugiabučiuose dėl neatsargaus rūkymo žūsta, lyginant su kaimo vietovėmis, gerokai mažiau, t. y. keturiskart.“
Vis dėlto jis akcentavo, kad gaisrų dėl neatsargaus rūkymo miestuose kyla daugiau negu kaimuose, bet jie tiesiog yra greičiau pastebimi, užgesinami ir sukelia ne tokius tragiškus padarinius. A. Gudžiauskas sakė, kad dabar galima tik spėlioti, ar galimai rūkoriams perėjus rūkyti į savo kambarius iš balkono išaugtų tokių gaisrų skaičius.
„Pasidomėję statistika pastebėjome, kad daugiabučiuose labai nemažai kildavo gaisrų balkonuose dėl numestų nuorūkų. Žmonės, kai rūkydavo balkonuose, ne visada cigaretes užgesindavo, tiesiog mesdavo, o iš didesnio aukščio krintančias nuorūkos krisdavo pas kaimynus į balkonus, arba netgi tuose balkonuose, kur buvo rūkoma, irgi kildavo gaisrai.“
Specialisto teigimu, jų tarnyba mato dar tokią grėsmę, kad nusprendusieji rūkyti patalpose gali išimti autonominių dūmų detektorių baterijas ir tai būtų taip pat pavojinga, jeigu ateityje įsipliekstų ugnis.
„Pats blogiausias dalykas yra rūkyti atsigulus lovoje, nes tai būtent yra dažniausia priežastis dėl ko žmonės žūsta. Reikėtų nerūkyti lovoje ir tai daryti budrios būklės, kad rūkydami žmonės neužmigtų su nuorūka rankoje. Taip pat parūkius visuomet reikėtų užgesinti nuorūką taip, kad ji netgi nesmilktų. Tam turėtų būti naudojama peleninė arba koks nors indas su vandeniu. Vis tik pagrindinis patarimas būtų, kad geriausia būtų rūkyti išėjus į lauką.“
