Po rinkimų skaičiuojami tikrieji laimėtojai ir pralaimėtojai: situacija tarp lyderių jau netrukus gali pasikeisti

– Kas yra šių rinkimų laimėtojai?

– Ainė Ramonaitė. Kad ir kaip ten būtų, manau, kad laimėtojai yra socdemai. Žinoma, jie prarado vieną merą ir balsų tarybose, bet jie buvo didžiausi. Konservatoriai galbūt iš dalies, tačiau, manau, kad nėra kuo džiaugtis. Mane po antro turo nustebino „Tvarka ir teisingumas“. Nuo 2 iki 5 merų padidinti pranašumą partijai, apie kurią lyg nebuvo per daug kalbėta – tai visai neblogai. Visos kitos partijos daugiau prarado nei išlošė.

Vladimiras Laučius. Aš irgi manau, kad nelabai turi kuo džiaugtis visi tie politikai, kurie vakar ėjo per televizijas ir džiaugėsi savo pasiekimais. Socdemai džiaugėsi tuo, kad yra pirmi, nors reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šios partijos lyderis Vilniuje gavo vos šiek tiek daugiau nei 2 procentus balsų. Partija, kuri nori sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose, bet nesugebanti mero rinkimuose iškovoti trečios vietos, jeigu tu kandidatuoji tame mieste, tu puikiai žinai to miesto problemas, turėjai labai daug progų, bet nepaisant to – apgailėtini 2,5 procento.

Ainė Ramonaitė, Vladimiras Laučius

© DELFI / Kiril Čachovskij

Manau, kalbant apie lyderystę, ji yra labai svarbi, bet socialdemokratams teks susidurti su labai rimtomis problemomis prieš Seimo rinkimus. Kalbėti apie pergalę turint tokią problemą su lyderiu dar anksti. Lygiai taip pat nematau, kuo džiaugtis konservatoriams.

Tai yra partija, kurią dažniausiai palaiko didesnį išsilavinimą turintys žmonės. O tai, kad daugelyje miestų jie pasirodė gana blogai, tai tikrai neliudija, kad ši partija rinkimus baigė sėkmingai. Jų situacija sostinėje – tiesiog nesuvokiama. Kaip gali partija, turėjusi būti pagrindine konkurente dėl tarybos mandatų, dėl merų posto, taip atsiliko nuo liberalų. Tai vienareikšmiškai yra nesėkmė. Taigi jų pasirodymas didžiuosiuose miestuose irgi liudija, kad partija turės labai didelių iššūkių ir problemų artėjant Seimo rinkimams.

– Kalbant apie socdemus. Vakar Rasa Budbergytė sakė, kad jų pirmininkas galbūt ir nesiekia laimėjimo, nes jis dirba ne tik Vilniuje, bet visuose miestuose. Ar gali būti, kad tas atsinaujinimas jiems padėjo?

– V. L.Tie merų postai, kuriuos partijai pavyko iškovoti, tikrai neliudija, kad su partijos lyderyste tikrai viskas yra gerai. Ponas Sinkevičius, laimėjęs Jonavoje, buvo pagrindinis Gintauto Palucko konkurentas kovojant dėl partijos pirmininko posto. Daugelis socdemų pergalių yra susijusios su vietine specifika, vietinių politikų populiarumų. O tie lyderiai net nesimpatizuoja Paluckui. Todėl kalbėti apie jo didžiulį prisidėjimą prie partijos sėkmės, manau, negalima. Jis pats sakė, kad už jį nebalsavo Vilniuje, nes jį mato kaip premjerą, tai tiesiog skamba juokingai. Koks nors visiškas nevykėlis gali sakyti, kad, pavyzdžiui, Kirkilą mato premjeru, todėl nebalsavo per Savivaldos rinkimus.

Vladimiras Laučius

© DELFI / Kiril Čachovskij

– Bet socialdarbiečiai, senieji socialdemokratai, negavo nei vieno mero posto. Ar galima sakyti, kad jie yra nueinantys politikai?

– A. R. Aš norėčiau šiek tiek prieštarauti kolegai. Turint omenyje situaciją, kad partija skilo ir mes ilgai nežinojome, kokio lygio tas skilimas. Jeigu būtų išsivedę socialdarbiečiai didelę dalį vietinių lyderių, situacija būtų visiškai kitokia. Manau, kad pagrindinis laimėjimas yra parodymas visuomenei struktūros, tie atskilėliai turi tik kelis nacionalinio lygmens politikus, kurie šmėžuoja televizijoje jau daug metų. Tiesą pasakius, jie jau turbūt yra gerokai atsibodę daugeliui žmonių ir neturi naujų žmonių ar naujų idėjų. Aš manau, kad jų šansai ateinančiuose rinkimuose yra nuliniai.

V. L.Tiesą sakant, tie atsibodę socdarbiečių politikai yra atsibodę jau kokius mažiausiai dešimt metų. Tą jau seniausiai pripažįsta ir socialdemokratų rinkėjai, ir partijos nariai. Tai buvo kalbama jau prie 2012 metų rinkimus. Žinoma, šiuo atveju ponas Paluckas pasielgė radikaliai, praktiškai juos pašalino. Tačiau tai buvo neišvengiama, nes buvo akivaizdu, kad tie žmonės yra balastas ir net reitinguojant Seimo rinkimuose, kad ir kaip juos reitinguojant, kai kurie vis tiek iškyla.

– Ramūnas Karbauskis žadėjo laimėti rinkimus, bet merų vos 6.

V. L.Taip, jis sakė, kad rinkimus laimės ir Klaipėdoje gerai pasirodys, bet taip neįvyko. Žinoma, jo pagrindinis argumentas, kodėl jis džiaugėsi, yra tas, kad iškovota daugiau nei anksčiau, bet partijai, kuri taip gerai pasirodė per Seimo rinkimus, tai yra tam tikras skambutis, kuris verčia susimąstyti apie artėjančius Seimo rinkimus.

– Kalbant apie komitetus. Jų laimėjo 12 postų, o prieš kelerius metus buvo 4. Ar žmonėms jie patinka?

– V.L. Taip. Todėl jie ir laimėjo. Kuo naudojosi „valstiečiai“, net ir būdami partija, jie per praėjusius Seimo rinkimus per rinkimų kampaniją aiškino, kad partijos žmonėms yra atsibodusios, todėl mes būsime tokia „partija prieš partijas“. O pono Karbauskio dabartinis flirtas su komitetais yra tos pozicijos tęsinys. Žinoma, komitetams kai kuriose vietose padėjo tai, kad „valstiečiai“ su jais nekonkuravo. Kita vertus, žmonės, matyt, yra tiek nusiteikę prieš partijas, kad renkasi komitetus kaip alternatyvą toms atsibodusioms politinėms jėgoms.

– Žmonėms patinka komitetai, bet juos dažniausiai veda buvę partijų nariai. Kodėl?

– A.R.Klausimas, ar balsavimas už komitetus reiškia antipartiškumą, ar tai reiškia norą balsuoti už vietines asmenybes, nesvarbu, kokiai politinei jėgai jie priklausytų. Mes matome tokių veikėjų, kurie per savo karjerą sugebėjo pakeisti 5 partijas. Ką jiems reiškia sukurti komitetą? Tai dar vienas būdas patekti į politiką.

Mes matome, kad kokie 5 ar daugiau laimėjusių merų yra ką tik atskilę nuo partijų. Todėl tai yra politikams lengvas būdas, jeigu partija staiga prarado populiarumą, tu gali tiesiog sukurti komitetą. Tai yra patogu, net patogiau, nes komitetas gali įsirašyti to lyderio pavardę ir tai būna gana patrauklus ženklas, o partijos to daryti negali. Situacija dabar yra tokia, kad komitetą suformuoti yra lengviau, nei sukurti partiją.

Ainė Ramonaitė

© DELFI / Kiril Čachovskij

– Bene vienintelis R. Karbauskis palaiko komitetus ir sako, kad jiems reikia leisti dalyvauti politikoje. Kiti lyderiai sako, kad taip yra nesąžininga.

– A.R. Karbauskis gana gudrų žaidimą žaidžia, nes, viena vertus, tai leidžia jam pasigirti, kad mes nepralaimėjom, nes mūsų draugai komitetai laimėjo. Kita vertus, jis bando įsiteikti komitetams, kad jie palaikytų juos per ateinančius rinkimus, o mes atitinkamai pasistengsime laikyti geras sąlygas. Tai yra gana apgalvotas gudrus politinis žaidimas. Jis elgiasi strategiškai protingai, o kitos partijos pakankamai sistemingai sako, kad komitetai – gana keisti dariniai.

– Nemažai politinių komitetų sukūrė liberalai. Ponas Remigijus Šimašius ir A. Armonaitė ketina kurti partiją. Galbūt verta ir kitiems nubyrėjusiems nuo liberalų vienytis ir turėti ne krūvą komitetų, o vieną partiją?

– V.L.Natūralu būtų, jeigu jie atskilo nuo Liberalų sąjūdžio, ar jie nori likti regiono lygio politikais ar galvoja apie priklausymą rimtesniam politiniam dariniui, jeigu jie tikisi rimtesnės karjeros, tikėtina, kad jungsis.

Remigijus Šimašius

© DELFI / Karolina Pansevič

– A.R. Iš tiesų, situacija yra gana įdomi. Dar prieš kurį laiką atrodė, kad Liberalų sąjūdis jau kaip ir beveik palaidotas, todėl jam reikia atgimti kitokia forma, su kitokiais lyderiais. Dabar, kadangi rinkimai jiems praėjo gana sėkmingai, klausimas, ar jiems apsimoka tai daryti, ar nebus taip, kad jeigu eis dvi panašios partijos, vargu, ar jos peržengs 5 procentų barjerą. Gal geriau vienyti jėgas. O nuolatinis liberalų atgimimas tik parodo, kad yra niša tokiai partijai, ta niša matėsi visą laiką. Tas liberalizmas tarp rinkėjų yra ne grynas, bet save laikantys progresyviais, labiau miesto žmonės, labiau dešinieji... Taigi tokiai partijai niša tikrai yra, tik klausimas, kas ją užims: ar senieji liberalai ar nauji.

– Kodėl žmonės nepatikėjo Artūro Zuoko idėjomis?

– Tai, matyt, lėmė jo ilga patirtis Vilniuje, kuri ne visada gerino jo reputaciją. R. Šimašius per rinkimų kampaniją naudojosi šia aplinkybe ir vis priminė, kad Zuokas teistas ir pan. Zuoko įvaizdis yra apsukraus veikėjo, kuris gražiai kalba, bet kažkas vyksta užkulisiuose. R. Šimašius atvirkščiai – pateikia save kaip grynuolį. Zuokui šiais metais buvo sunkiau, nei praėjusiais metais. Tiesiog dabar buvo nepalankus metas.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.