Šiuo metu, pasak stovyklos administratoriaus Renaldo Žekonio, Rūdninkų poligone gyvena 730 vyriškos lyties migrantų. Dėl visų saugumo, žurnalistų jis nesutiko įleisti į stovyklos vidų, tačiau atvedė tuos, kurie norėjo pasikalbėti apie juos kamuojančias bėdas.
Daugiausia stovykloje yra apgyvendinta migrantų iš Irako, bet „Delfi“ šįkart pavyko pasikalbėti su migrantais iš kitų šalių.
Norėtų kurti čia šeimą
Pirmiausia kalbėjomės su iš Siera Leonės pabėgusiu migrantu. Pasak jo, kadangi yra politinis pabėgėlis, nenori būti filmuojamas arba fotografuojamas. Tačiau sutiko pasidalinti, kokie keliai jį čia atvedė.
„Siera Leonė yra maža šalis Vakarų Afrikoje. Aš atvykau iš ten dėl politinės padėties. Mano gimtajame mieste Makenyje viena iš opozicinių partijų darė labai gerus darbus. Šiaip aš gyvenau šalies sostinėje Frytaune, bet nusprendžiau atvykti į savo gimtąjį miestą, kad galėčiau būti su savo šeima“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, daromi geri darbai nepatiko valdančiajai partijai. Pasak migranto, jo tėvas, kuris taip pat prisidėjo prie opozicijos ir rengė susitikimus, galiausiai buvo nušautas, teko bėgti iš šalies ir jam.
„Jie norėjo mane sulaikyti, nes aš irgi atrodžiau kaip grėsmė. Aš pabėgau į kaimyninę Gvinėją ir ten apsistojau pas savo dėdę. Jis man pasakė, kad ir čia man nėra saugu, todėl tris mėnesius pas dėdę slėpiausi ir niekur negalėjau išeiti. Vėliau jis man pasakė, kad turi draugą Baltarusijoje, kur pabėgęs galėčiau jaustis saugus.“
Mingrantas pasakojo, kad viską apmokėjo jo dėdė, todėl jis negali pasakyti, kiek jam kainavo atvykti į Lietuvą. Jo teigimu, iš Turkijos atskrido lėktuvu į Baltarusiją, o ten gavo nurodymus kaip naudojantis „Google“ nueiti į Lietuvą.
„Kadangi aš anksčiau žaidžiau futbolą, gavau kvietimą atvykti į Baltarusiją. Tačiau prieš dvejus, trejus metus turėjau jį mesti, kad galėčiau save išlaikyti. Vėliau įvyko tai, ką pasakojau. Atskridus į Minską dvi savaites gyvenau hostelyje, o paskui parodė „Google“, kaip pėsčiomis pasiekti Lietuvą“, – sakė jis.
Migrantas iš Afrikos tikino, kad vienintelis dalykas, kurio nori, tai gyventi saugiai ir taikiai. Jeigu gautų politinio pabėgėlio statusą, mielai pasiliktų ir Lietuvoje.
„Aš tikrai norėčiau čia gyventi ir dirbti. Taip pat esu sakęs, kad jeigu turėčiau šansą, norėčiau čia susirasti ir žmoną. Man patinka „maišytis“ su baltosiomis ir tikrai norėčiau sudaryti tarpkultūrinę santuoką.“
Kalbėdamas apie sąlygas stovykloje, jis neslėpė, kad tokių šaltų orų Siera Leonėje nebūna.
„Todėl mums prisitaikyti prie šios sistemos, yra labai sunku. Tiesa, čia jaučiamės ir labai izoliuoti, tiesiog kaip kalėjime. Kai tik atvykome, maistas nebuvo pats geriausias, bet dabar tikrai pagerėjo“, – teigė jis.
Pasiteiravus, ką jis veikia visą dieną migrantų stovykloje, atsakė, jog yra musulmonas, todėl kasdien meldžiasi, o paskui dažniausiai mankštinasi.
„Ši vieta galėtų būti penkių žvaigždučių viešbutis“
Neseniai iš Afganistano pasitraukus amerikiečiams, valdžią perėmė Talibano kovotojai. Kaip jau žinoma, dalis šios šalies gyventojų nusprendė pasitraukti. Vienas iš jų – ir į Rūdninkų poligoną atvykęs Muhametas. Tačiau jis nusprendė bėgti dar birželio pabaigoje.
„Aš dirbau su viena užsieniečių organizacija. Buvau vertėjas. Kaip žinote, jeigu mano šalyje dirbi su užsieniečiais, Talibanas arba kitos grupuotės to neleidžia. Dėl to jie gali tau padaryti kažką blogo. Taigi, suprasdamas tą pavojų, nusprendžiau išvykti į į kokią nors taikią šalį“, – tikino jis.
Muhametas pasakojo, kad gavęs laikiną Uzbekistano vizą, išvyko ten. Po to nelegaliai išvyko į Kazachstaną.
„Kazachstanas yra šalia Rusijos, todėl po kelių dienų išvykau į Rusiją. Ten praleidau apie dešimt dienų ir paskui autobusu atvykome į Baltarusiją. Galiausiai, iš Baltarusijos atėjome į Lietuvą“, – prisiminė jis.
Muhametas pasakojo, kad jo kelionė užtruko 24-26 d., o Uzbekistane negalėjo pasilikti, nes jo viza galiojo tik mėnesiui, taip pat ir materialinė šalies padėtis nėra pati geriausia. Jis pridūrė, kad negalėjo rinktis legalaus kelio, kadangi kitos šalys taip lengvai neišduoda vizų.
„Aš nenoriu grįžti į savo šalį, nes padėtis ten nėra gera. Man nėra svarbu, ar tai Lietuva, ar Vokietija, ar kita šalis. Svarbiausias dalykas, kad kiekviena šalis yra taiki vieta“, – tikino afganistanietis.
„Mes tiesiog laukiame, koks bus toliau mūsų likimas.“
Taip pat pridūrė, kad pirmosiomis dienomis stovykloje nebuvo gera situacija, tačiau dabar ji vis gerėja.
„Jie mus triskart maitina, duše yra karštas vanduo, galbūt tik atšalus orams šiek tiek šalta palapinėse. Taip pat jie mus davė kelias antklodes, kurios yra šiek tiek per mažos. Dėl to yra šiek tiek sunku. Pasitaiko ir migrantų nesutarimų tarpusavyje dėl mažų dalykų“, – teigė Muhametas.
Šiek tiek kitokią istoriją papasakojo migrantų stovykloje atsidūręs libanietis. Libaną jis paliko jau 2017 m. dėl politinių priežasčių, tikina kalbantis šešiomis kalbomis.
„Aš keliavau iš šalies į šalį, kur libanietis galėjo gauti vizą. Pradėjau nuo Sirijos, paskui keliavau į Iraną, Iraką, Turkiją, Armėniją, Sakartvelą ir galiausiai atsidūriau Baltarusijoje. Aš esu pagal profesiją psichologas ir viename Baltarusijos universitete dėsčiau universitete, tuo pačiu turėjau baigti ir doktorantūrą“, – teigė jis.
Libanietis tikino, kad sprendimą migruoti į Lietuvą paskatino Baltarusijos migracijos pareigūnų elgesys.
„Turiu žinutę, kur jie man parašė, kad atsiprašo, bet privalo sustabdyti mano darbo vizą. Kai paklausiau, kodėl, man tebuvo atsakyta, kad tokios yra migracijos taisyklės. Man pasakė, kad turiu pasirinkimus – arba grįžti į Libaną, arba keliauti į Lietuvą. Į savo šalį negalėjau grįžti, todėl pasirinkau Lietuvą.“
Libanietis sakė, kad svarbiausias dalykas, kurį nori pasakyti, jog yra dėkingas Lietuvos vyriausybei ir jos žmonėms.
„Taip pat ačiū ir sargybiniams, ir jūsų policijai. Mes valgome, geriame iš jūsų kišenės. Tikrai už tuos žmones, kurie pabėgo iš savo šalių dėl karo arba kitų blogų dalykų. Ši vieta galėtų būti penkių žvaigždučių viešbutis“, – tikino jis.
Taip pat nurodė, kad pats stovykloje užsiima vertėjavimu ir nori pats padėti žmonėms.
„Mielai sutikčiau gyventi ir Lietuvoje.“
Stovyklos administratorius: didelių skundų nėra
Rūdninkų užsieniečių, nelegaliai kirtusių LR sieną stovyklavietės administratorius R. Žekonis pasakojo, kad čia dirba nuo rugpjūčio 20 d. ir kol kas jokių didesnių incidentų nebuvo.
„Kaip žinote, buvo riaušės, bet pačioje stovyklavietės įrengimo pradžioje. Kol aš čia dirbu, neramumų nėra. Kalbame su stovyklos gyventojais, išgirstame jų poreikius ir tikrai stengiamės juos užtikrinti. Didelių skundų nėra, viskas yra sprendžiama“, – komentavo jis.
Pasak R. Žekonio, iš pradžių pagrindinė problema buvo medicinos paslaugų teikimas, todėl tikrai yra padarytas šioje vietoje proveržis.
„Mobilios komandos atvyks kiekvieną dieną pagal konkretų laiką, todėl manau, kad ir ateityje turėsime daugiau medicinos darbuotojų. Natūralu, kad tokiu metų laiku kamuoja peršalimai, gerklės ir dantų skausmai“, – paaiškino stovyklavietės administratorius.
Jis pridūrė, kad paskutinę savaitę COVID-19 nebuvo nei vieno susirgimo šia liga, o nuo rugpjūčio 11 d. buvo nustatyta 19 atvejų.
„Delfi“ taip pat užfiksavo, kad migrantai ne tik užsienio kalbomis, bet ir pasinaudoję „Google“ vertėju lietuviškai ant palapinių užrašė padėkas Lietuvai.
„Dėkojame Lietuvai, kad mus priėmė. Vertiname policijos pastangas mus apsaugoti“, – buvo rašoma ant vienos iš jų.
