„Žinote, popiežius yra tikėjimo autoritetas, bet tai automatiškai nereiškia, kad jis yra istorijos autoritetas“, – savo poziciją išdėstė prezidentas G. Nausėda.
Rusijos imperatoriais, kuriais Vladimiras Putinas remiasi puldamas Ukrainą, popiežius Pranciškus gyrė prieš kelias savaites. Kremlius tokį pareiškimą pasveikino.
„Jūs esate didžiosios Rusijos įpėdiniai, didžioji šventųjų valdovų Rusija. Didžioji Petro I, Jekaterinos II Rusija. Ta imperija – didi, apšviesta didelės kultūros, didaus žmogiškumo. Niekada neatsisakykite šio paveldo“ – rugpjūčio 25 dieną kalbėjo pontifikas.
Šių minčių oficialiame Vatikano tekste nebuvo. Ir nors nuolat akcentuojama, kad popiežius Pranciškus yra iš Argentinos, prezidentas G. Nausėda sako, kad prieš darant tokius pareiškimus reikėtų labai gerai pagalvoti.
„Galbūt ir mano žinios apie Argentinos istoriją kartais galėtų sukelti tam tikrų kontroversijų. <...>
Tokie pareiškimai užgauna labai daug žmonių. Ypatingai tų, kurie šiuo metu lieja savo kraują beprasmiškame kare Ukrainoje“, – teigė G. Nausėda.
Kyjivas įsiutęs, popiežiaus Pranciškaus kalbą vadina apgailėtina ir imperialistine propaganda.
O Vilnius ėmėsi diplomatinių žingsnių – Užsienio reikalų ministerija (URM) apaštalinį nuncijų pakvietė pokalbio. Tai nuskambėjo ir užsienyje, nuo BBC iki „Politico“, su antrašte „Popiežiaus Rusijos fiasko tęsiasi“. Lietuva iškvietė Vatikano pasiuntinį, nes atvejis – retas.
Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Andrius Kubilius LNK žinioms sakė nepamenantis atvejo, kad apaštalinis nuncijus „eitų ant kilimėlio“. Tokį patį atsakymą LNK pateikė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kaip ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apaštalinė nunciatūra tai Šventojo sosto ambasada. Jos kieme Vilniuje – paminklas Rytų Europos išsivadavimo simboliui – popiežiui Jonui Pauliui II.
„Pabandys tiesiog paaiškinti, kaip tai skamba lietuvių, lenkų, kitų katalikiškų tautų žmonėms. Šitokie žodžiai, šitokio karo, šitokio Kremliaus elgesio akivaizdoje“, – sakė buvęs premjeras, europarlamentaras A. Kubilius.
Tik šiuo metu nuncijus atostogauja, tad URM jo laukia šią savaitę.
„Kaip mes pasiaiškinome, paskutinė popiežiaus žinia buvo daugiau asmeninė, ne atstovaujanti oficialią poziciją. Manau, kad labai yra natūralu, jog URM norėtų išgirsti tą oficialią poziciją“, – pabrėžė parlamentaras Ž. Pavilionis.
„Tuo yra norima pasakyti, kad tai yra svarbu. Ne tik Ukrainai, bet ir visiems kitiems. <...> Gal reikia dar kartą išgirsti tuos pasitikslinimus. Manau, kad tai yra suprantama“, – dėstė L. Linkevičius.
Vatikano atstovas spaudai teigia, kad pontifiko ekspromtu pasakytos pastabos buvo skirtos padrąsinti saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde. Ir esą popiežius Pranciškus nesiekia šlovinti imperinės logikos.
„Gaila, kad jau ne pirmą kartą popiežiaus pasisakymus tenka koreguoti, aiškinti, ar tikslinti“, – teigė L. Linkevičius.
Pernai apaštalinį nuncijų dėl Pranciškaus buvo išsikvietusi ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija. Vatikane per bendrąją audienciją popiežius ragino melsti Ukrainai taikos. Tada taip pat nukreipė akis nuo paruošto teksto ir prakalbo savais žodžiais – ėmė gailėti Rusijos propagandisto Aleksandro Dugino dukters Darjos, kuri žuvo sprogus automobiliui.
Popiežius Pranciškus sakė, kad tai yra nekalta karo auka. Ukrainos ministerija Vatikano atstovui išdėstė, kad karą aukštinusi propagandistė D. Dugina nėra nekalta.
Beje, Ukrainos nuncijus yra lietuvis – arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
