Veido dėl saugumo rodyti nenorinti kaunietė su LNK žiniomis sutiko pasidalinti su kuo susidūrė jos dešimtmetė dukra.
„Vaikas atėjo ir pradėjo man pasakoti apie naują savo draugę, kuri yra modelis, uždirba 3 tūkstančius eurų“, – pasakojo moteris.
Žinutės mergaitei pradėjo plaukti prieš pusmetį, dukra užkibo, buvo planuotas net susitikimas.
„Gal užmatė TikTok, nes buvo įkeltas mergaitės video iš gimnastikos, tai gal iš ten. Apie susitikimą jau buvo pradėta kalba, kad jis turėjo vykti Dainavos parke“, – teigė ji.
Moters dukros susirašinėjo draugė užduodavo įvairius klausimus.
„Ar aš tau graži, mano mergaitė atsakydavo, kad taip, labai. Rašydavo ir taip: susijaudinau, liūdžiu. Kai parašė, kad liūdi, mano dukra klausė, kas yra, gal gali kažkuo padėti. Jai buvo atsakyta, kad ji negali padėti, nes ji per maža“, – pasakojo kaunietė.
Ji teigė, jog keitėsi ir dukros elgesys.
„Buvo atėmėme telefoną, kai mūsų dukra su juo ėjo į vonią maudytis, nors niekada iki tol to nedarydavo. Dukros susirašinėjimo draugė netikra siuntė nuotraukas su maudymosi kostiumėliais, pusiau nuoga“, – sakė moteris.
Susirašinėjimo draugė kaunietės dukros pradėjo klausti ir apie pinigus, ar tėvai duoda, ar tiek užtenka ir ką svajoja pirkti.
„Jau buvo siūloma tų pinigų duoti“, – LNK žinioms sakė mergaitės mama.
Išklausta buvo ir daugiau.
„Tuose susirašinėjimuose ji pasakė mūsų gyvenamąją vietą realiai“, – sakė ji.
Mergaitei buvo rašyta iš kelių anketų, į policiją moteris kreipėsi, bet ne iš karto.
„Tuo metu aš negalvojau apie kitus vaikus, kitus žmones. Iki kol atsitiko visa šita nelaimė su dingusia mergaite ir tada lyg kažkas su šlapiu skuduru per veidą“, – LNK žinioms sakė kaunietė.
Moteris istorija pasidalino viešai pridėjusi ir profilius su netikromis nuotraukomis, sureagavo tūkstančiai. Ji skelbia, kad po anketomis slepiasi vyras, galimai Deivio vardu. Dabar šios anketos jau yra ištrintos.
„Dauguma galvoja, kad tie grobikai, įvairūs žmonės iš miško glūdumos išlindę. Bet tai yra netiesa, tai yra mūsų visuomenės dalis“, – LNK sakė dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Augusta Kierienė.
„Pavojingumas tų vaikų veiksmų yra kur kas didesnis, nes jie tiki ir kur kas labiau pasitiki viskuo nei suaugę“, – teigė „Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas Darius Povilaitis.
Apie virtualų saugumą reikia kalbėti jau su penkiamečiais, tačiau kartais patys suaugę apie rizikas nenutuokia.
„Yra siunčiamos nuotraukos nuogų kūno dalių, jie yra kviečiami susitikti, jiems yra rašomi įvairūs keiksmažodžiai ir panašiai. Tas yra gana dažna“, – pasakojo paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.
Su kuo vaikas bendrauja tėvai turėtų ir žinoti, ir kontroliuoti.
„Nebūtų turbūt tinkama slapčiomis kažką daryti, sekti vaikams nesakant, arba tiesiog atimti. Tokie dalykai tikrai sukelia konfliktą“, – kalbėjo psichologė I. Daniūnaitė.
„Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas D. Povilaitis dar teigė, jog yra programinės įrangos, kurios leidžia tėvams kontroliuoti, ką vaikas pasiekia internete, kiek laiko ten gali praleisti.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, jog vaikai iki 12 metų negali būti socialinių tinklų vartotojai.
„Turime atkreipti dėmesį į tas taisykles“, – pabrėžė ji.
Rizikingas ir nuolatinis nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus. Dažnu atveju meškos paslaugą atlieka patys tėvai, ypač jaunesnių vaikų. Tokie atviri vaizdai nedorėliams būna tarsi kabliukas
„Jeigu vaikas kažkaip juokingai išsipaišęs, ar kažką daro su sauskelnėmis. Dažnai būna, kad pedofilai pastebi kažkokią nuotrauką. Gali susirasti net informaciją pagal nuotrauką, kokia buvimo vieta“, – pasakojo advokatė, „ILAW LEXTAL“ partnerė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė teigė, jog ir dabar galioja ribojimai, kai viešinamos vaikų nuotraukos iš ypatingai jautrių situacijų.
Nuotraukose būna matyti ir kokį darželį, būrelius, ar mokyklas vaikas lanko.
Specialistai prašo, kad tai, kas viešinama, turėtų būti įvertinama per pačių vaikų prizmę ir pagalvoti apie rizikas. O vaikų saugumo nepalikti tik tarnyboms. Bet kartu ir ramina.
„Tendencijų ir aplinkybių, rodančių, kad saugumo situacija Lietuvoje yra kažkaip pasikeitusi, tikrai nėra. Ir didžioji dalis atvejų – 99 procentai, kai vaikai dingsta, jie atsiranda per 2–3 paras“, – trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla savo ruožtu teigė, jog policija peržiūrės savo reagavimo algoritmus, kad tokie signalai būtų aukščiausio reagavimo prioriteto skiltyje.
Jeigu vaikas išleidžiamas vienas, svarbu parinkti saugų ir apšviestą kelią, netrumpinti jo per parkus ar krūmus, o geriausia, kad vaikas iš viso nevaikščiotų vienas.
„Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas D. Povilaitis teigė, jog yra ir laikrodžiai su SIM kortele, kurie leidžia sekti, kur vaikas yra.
„Galbūt tai šiek tiek praktiškiau, nes telefoną gali kur nors palikti. O jeigu laikrodį uždėjai, tai vis tiek yra didesnė tikimybė, jog jis bus nešiojamas“, – teigė jis.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
