Prieš daugiau nei savaitę Estijoje įvyko „Baltic pride“ paradas, o Estijos parlamentas po beveik parą trukusio posėdžio pritarė – nuo kitų metų tos pačios lyties asmenys Estijoje galės susituokti.
„Man čia yra svajonė, kuri galėtų būti Lietuvoje. Tik klausimas – kada“, – LNK žinioms sakė Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Tos pačios lyties asmenys Estijoje galės ir įsivaikinti vaikus su tam tikrais ribojimais.
„Privalomas biologinių tėvų arba tėvo, arba mamos sutikimas ir negali būti daugiau nei dviejų tėvų. Išlieka principas, kad teisės ir pareigos, susijusios su vaiku pirmiausia priklauso biologiniams tėvams“, – pasakojo Estijoje gyvenantis lietuvis Vaidas Matulaitis.
Estijos premjerė Kaja Kallas džiaugiasi, kad Estija yra pirmoji Baltijos šalis, kurioje yra įteisinta santuokų lygybė.
Ir Lietuvoje atsirado raginimų – jeigu gali estai, kodėl negali lietuviai.
„Užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą – su tuo juos labai sveikinu. Tikiuosi, kad ir Lietuva nepamirš savo šūkio, kad yra drąsi šalis“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.
Bet nors Lietuva su Estija yra vadinamos Baltijos sesėmis, visuomenės ir tradicijos yra gana skirtingos.
„Jų civilizacinė raida buvo kiek kita. Priminsiu, kad Latvija ir Estija buvo valdomi, kitaip nepasakysi, danų, vokiečių, švedų. Tai yra kiek kitas civilizacinis pasaulis“, – LNK žinioms kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Ališauskas.
Lietuva katalikų kraštas, pagal religiją artimesnis konservatyviai Lenkijai. 2/3 lietuvių save laiko katalikais. Nors reguliariai religiją praktikuoja kelis kartus mažiau.
„Šito veiksnio negalime atmesti, tai yra tiesa. Estija laikoma ir patys estai save laiko pakankamai nereligingais“, – kalbėjo Estijoje gyventis lietuvis V. Matulaitis.
Kai prieš penkerius metus popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje, rinkosi minios. Estijoje popiežių pasitiko šalies valdžia ir apytuštės aikštės. Didžioji dalis estų savęs nepriskiria iš viso jokiai religijai.
O Lietuvoje partnerystės priešininkai dažnai mini bažnyčią.
VU profesorius V. Ališauskas sako, kad ir Lietuvoje nuostatas labiau formuoja ne religija, o tradicijos.
„Lietuvoje religija turi nepaprastai menkai įtakos turintis veiksnys. Galbūt daugiau tai, ką vadiname tradicijomis. Pirmiausia – agrarinis pasaulis, mūsų paveldėtas klumpakojis ir panašūs dalykai. Truputį juokauju čia. Dar yra baimė skirtingumo. Nes agrariniame pasaulyje skirtingiems žmonėms vietos kaip ir nėra“, – kalbėjo jis.
Estija prieš beveik 10 metų įteisino partnerystę.
„Todėl, kai čia kalbama apie partnerystę ir civilinę sąjungą, ir sakoma, kad mes nesiekiame tos pačios lyties asmenų santuokos su įvaikinimu. Maždaug 8 metai yra statistiškai nuo partnerystės įteisinimo iki santuokų. Lygiai tas pats atsitiko ir Estijoje“, – savo poziciją dėstė konservatorius Paulius Saudargas.
Seime dabar yra likęs lemiamas balsavimas dėl Civilinės sąjungos. Tos pačios lyties asmenys galėtų sudaryti sąjungą pas notarą.
„To, kas bus po aštuonerių metų aš negaliu nei nuspėti, nei prognozuoti“, – kalbėjo laisvietis V. Mitalas.
Bet kurį įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Galbūt net jį vetuotų. Bent jau tokias žinias aš esu gavęs iš Prezidentūros“, – teigė V. Mitalas.
Antradienį prezidentas G. Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą. Jame buvo tokie sakiniai: „o kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo? Pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia ES valstybe“.
Patarimą prezidentui G. Nausėdai turi V. Simonko.
„Mes nesame tokie naivūs ir keisti nuomonę reikia ir prezidentui“, – kalbėjo jis.
V. Simonko teigė, jog jei prezidento neįkvepia estai, gal perkalbės kolega – naujasis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, viešai nurodantis, kad yra gėjus.
„Galbūt įkalbės Latvijos prezidentas mūsų prezidentą šiuo klausimu“, – svarstė V. Simonko.
Antradienį Estijos parlamentui pritarus vienos lyties santuokoms su teise įvaikinti Estijos premjerė taip pat sakė, kad šiuo sprendimu galutinai patvirtina priklausimą Šiaurės šalims.
Artimiausia Estijos Šiaurės kaimynė yra Suomija. Neseniai suomių Vyriausybei vadovaujanti Sanna Marin užaugo lesbiečių šeimoje.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
