„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
„Jeigu mokykla yra įsteigta savivaldybės, tai steigėjas gali priimti sprendimus. Tačiau norėtume ir nacionaliniu mastu priimti sprendimus, kad tos mokyklos rusų tautinių mažumų pradėtų nykti, nes suprantame, kad ir vaikai auga atskirti, integracija į Lietuvą sudėtingesnė. Man atrodo, būtų visiems naudos, jeigu ateityje rusiškų tautinių mažumų mokyklų neliktų“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Latvijai ir Estijai tokį sprendimą priimti buvo lengviau, mat šiose valstybėse nėra daugiau didesnių tautinių mažumų bendruomenių. Pasak jo, Lietuvos atveju siekiama išsaugoti turimus sutarimus su Lenkija, o išskirti vieną tautinę mažumą – nėra teisinio pagrindo.
„Diskusijos jau senokai yra prasidėjusios, Latvijos ir Estijos pavyzdžiu tai yra paprasčiau padaryti, nes jie neturi kitų tautinių mažumų mokyklų, kaip mes turime lenkų. Sutartis ir susitarimai yra su Lenkija, tai tikrai nėra net kalbos apie šių tautinių mažumų mokyklų atsisakymą, bet išskirti vieną (rusų – ELTA) tautą kaip ir nėra teisinio pagrindo“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, Kūčių išvakarėse du, Vilniaus Naujamiesčio mokykloje besimokantys, paaugliai išėję pasivaikščioti pneumatiniu šautuvu apšaudė savo draugą. Nukentėjusiojo motina – iš Rusijos į Lietuvą persikėlusi žurnalistė Ira Novik – situaciją aprašė socialinio tinklo Facebook paskyroje.
I. Novik teigimu, į jos sūnų skambant karinės grupuotės „Wagner“ himnui plastikinėmis kulkomis šaudyta vieno iš bendramokslių atsineštu AK-74M pneumatiniu Kalašnikovo automatu.
Moteris tikino, kad taip paaugliai reagavo, kai jos sūnus vaikinams sėdint picerijoje prasitarė nepalaikantis karo Ukrainoje.
„Reikėtų neleisti tam išsieskaluoti iki to, kad imamasi kažkokių tai apšaudymų su plastmasinėmis kulkomis. Man atrodo, čia mūsų ir bendruomenės susitelkimo reikia didelio, kad atpažintume kuo anksčiau, tada turėtume ir specialistų pagalbą, kurie galėtų skirti dėmesį tiems vaikams apie situaciją ir stengtis tą agresiją užgesinti“, – situaciją komentavo ministras.
Mokyklos direktorė: svarbu, kad neitume rusų bendruomenės marginalizavimo keliu
Vilniaus Naujamiesčio mokyklos direktorės Danutės Mišrienės teigimu, įvykį šiuo metu tiria policija.
„Šiuo metu vyksta tyrimas policijoje, rezultatų mes nebeturime. Mokiniams yra teikiama psichologinė pagalba. Dabar yra mokinių atostogos, ketvirtadienį yra žadama vėl susitikti su mokinių tėvais kalbėtis, vaikų teisės taip pat dirba pagal savo tvarkas“, – Eltai teigė D. Mišrienė.
Direktorė tikina, kad paauglių tėvai dar tą patį vakarą atsiprašė nukentėjusiojo šeimos. Jos nuomone, svarbu, kad šioje situacijoje nebūtų pereita prie rusų tautos diskriminavimo.
„Kad smurtinis elgesys yra netinkamas – tai jau tą patį vakarą abi šeimos pripažino ir atsiprašė nukentėjusiojo. Glumina viešojoje erdvėje atsiradusi neapykantos banga ir neigiamų komentarų gausa“, – sakė D. Mišrienė.
„Matyt, turėtume kalbėti apie visų vaikų pažeidžiamas teises, ir tų suklydusių vaikų. Tuo mes, demokratinė valstybė ir skiriamės nuo totalitarinės. Svarbu, kad nepagautume keršto bangos ir kad neitume rusų bendruomenės marginalizavimo keliu“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojama.
