Lenkijos oro erdvę kirto du Baltarusijos sraigtasparniai. Reaguodama į tai, Varšuva padidino karių skaičių pasienyje ir informavo NATO.
Politologo Mariuszo Antonowicziaus matymu, greičiausiai tai buvo provokacija.
„Oficialusis Minskas informavo, kad pasienyje skris su malūnsparniai, ir kad vyks mokymai. Tai čia yra rutininė procedūra, kuri vyksta net ir tarp priešiškų kariuomenių. Ir dabar vaizdinė medžiaga rodo, kad tie sraigtasparniai įskrido į Lenkijos teritoriją iki 3 km. Ar čia buvo provokacija, ar čia buvo netyčinis veiksmas per mokymus, sunku pasakyti. Bet, kol neturim kažkokios tikslesnės informacijos, labiau tikėtina, kad šioje vietoje buvo provokacija“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ komentavo politologas.
Laidoje dalyvavęs politologas Vytis Jurkonis pažymėjo, jog šis incidentas nėra labai išskirtinis. Lenkijos pusė, jo vertinimu, į jį reagavo išlaikytai, ne itin dramatiškai.
„Istoriškai žiūrint, per pastarąjį dešimtmetį siena, oro erdvė buvo pažeista ne vieną kartą, ir mes esame matę ir naikintuvus, pažeidžiančius sieną, oro erdvę. Tai aš labai nesureikšminčiau šito epizodo, bet kartu tai atitinka Baltarusijos režimo būdą ir charakterį visada testuoti raudonas linijas, pasižiūrėti, kaip reaguojama, ar aršiai, ar nelabai, isterikuoja, ar ne, ar reaguoja. Jeigu nereaguoja, kodėl. Ir sukurti visą laiką kažkokį tai informacinį foną. Tai tas yra daroma.
Lenkija sureagavo taip, kaip sureagavo, manau, kad sureagavo ne itin dramatiškai, nes irgi tam yra priežasčių. Tai nėra kažkoks išskirtinis epizodas, bet, turbūt, suprantant ir branduolinio ginklo dislokavimo istoriją, J. Prigožino veikėjų buvimą Baltarusijos teritorijoje, yra tam tikras paaštrėjimas ir bandymas eskaluoti, užaštrinti situaciją. Maža to, Lenkija, kaip ir buvo sakyta, turi artėjančius rinkimus, yra ir kitų epizodų, susijusių su baltarusiais ir baltarusių bendruomene“, – dėstė pašnekovas.
Jis neatmetė galimybės, kad šį sykį sraigtasparniai į Lenkijos oro erdvę įskrido netyčia, bet, kai tų netyčinių atvejų pasitaiko gana dažnai, esą panašiau, kad tai buvo sąmoningas veikimas siekiant stebėti Lenkijos, Baltijos šalių, NATO reakciją.
Antonowiczius: sienos uždarymas vienas paskutiniųjų griežčiausių veiksmų
Dar prieš tai, kai sraigtasparniai kirto oro erdvę, skelbta, jog, jei pasitaikys bent vienas incidentas pasienyje, bus uždarytos sienos su Baltarusija. Tačiau taip nenutiko.
M. Antonowiczius svarstė, jog taip nutiko dėl dviejų priežasčių: Latvija ir Lietuva galimai nebuvo pasiryžusios užversti sienos Baltarusijai, Lenkija šią sankciją pasiliko ateičiai, jei iškiltų rimtesnių incidentų.
„Jeigu Lenkija uždarys sieną, tai prisijungti turi ir Lietuva, ir Latvija, nes kitaip tas uždarymas bus neefektyvus, ir keleivių, krovinių srautas keliaus per pasienio postus, kurie yra Latvijoje ir Lietuvoje, ir tas dar labiau apsunkins jų tarnybas. O antras dalykas, <...> teoriškai gali būti blogesnių atvejų: kariuomenei įsiveržus, žalieji žmogeliukai ar kažkas tokio. Sienos uždarymas yra vienas paskutiniųjų griežčiausių veiksmų. Tai jeigu Baltarusija imsis dar kažko radikalesnio, ką tada Lenkija turės daryti. Ji turi pasilikti sau tokį dalyką jau tikrai ekstremalesniems atvejams, negu kad oro erdvės trumpalaikis pažeidimas“, – dėstė politologas.
Lenkijos oro erdvę kirtę du Baltarusijos sraigtasparniai skrido pakankamai žemai, jų nefiksavo radarai. Ar tai rodo oro gynybos spragas?
M. Antonowiczius sutiko, kad spragų yra, nors oro gynyba esą neveikia kiekviename kvadratiniame metre.
„Ji dengia Varšuvą, dengia strateginius objektus. O jei ten yra kaimai, kurie nesikeičia 10 metų, tai ten nebus priešraketinės gynybos ar kažkokių panašių dalykų. Bet, taip, jie skrido žemiau, kad juos būtų sunkiau pastebėti“, – sakė jis.
Jurkonis: esu įsitikinęs, kad situaciją matome panašiai
Kalbėdamas apie „Wagner“ samdinius Baltarusijoje ir, kaip skelbiama, griežtesnę Lenkijos nei Lietuvos reakciją į tai, V. Jurkonis sutiko su svarstymais, jog skirtumai gali būti lemti Lenkijoje artėjančių rinkimų. Kita vertus, rinkimų veiksnio jis tikino nesureikšminantis.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų tarnybos, tai yra Lenkijos ir Lietuvos, bendradarbiauja, daugiau-mažiau saugumo situaciją mato panašiai, neabejotinai koordinuojasi Baltarusijos klausimu. Ir, šiuo atveju, nusiųsti stipresnį signalą gali tai viena, tai kita sostinė“, – pridūrė V. Jurkonis.
O turint omeny, kad provokacijų ir rimtesnių gali būti daugiau, jo nuomone, „nereikia iššaudyti visų šovinių vienu metu“.
„Visi stebi judesį ir J. Prigožino smogikų, ir branduolinio ginklo istoriją, ir neabejotinai palaiko ryšį ne tik tarpusavyje, bet ir NATO sąjungininkų rėmuose“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Kiek kitokį požiūrį išsakė M. Antonowiczius. Jo nuomone, rinkimų Lenkijoje aspektas yra svarbus ir gali turėti įtakos politikų veiksmams net ir sienos apsaugos klausimu.
„Įstatymo ir teisingumo“ partija yra sudėtingoje situacijoje, nes sociologija rodo, kad ji neturės daugumos. Saugumas, saugumo akcentavimas yra vienas iš paskutinių kozirių, kuriuo dar bando naudotis valdantieji. Tai čia yra toks dalykas, kuris veikia.
Aš dar išskirčiau: buvo vienas Lenkijos operatyvinio štabo pranešimas, kuris kaip ir davė suprasti, kad su visa šita situacija viskas yra kontroliuojama, o antras – buvo politikų, kurie sukvietė saugumo tarybos posėdį ir NATO informavo. Tai čia bendras kontekstas, kuris jau tęsiasi praktiškai nuo pavasario, kad yra tam tikra trintis tarp Gynybos ministerijos ir Lenkijos kariuomenės“, – akcentavo M. Antonowiczius.
Visos „Žinių radijo“ laidos apie incidentą Lenkijoje galite klausytis čia:
