„Prašau informuoti, kada (nurodant konkrečią datą) visiems Lietuvos ambasados darbuotojams buvo suteikta informacija apie tai, kad Rusija neišvengiamai pradės plataus masto karą prieš Ukrainą. Jei visi ambasadoje dirbantys asmenys buvo informuoti skirtingu laiku, prašau nurodyti intervalą, kada buvo informuotas pirmasis ir kada – paskutinis asmuo, bei nurodykite kriterijus, kuriais remiantis buvo pasirinkta jiems informaciją teikti skirtingu laiku.
Taip pat prašau pateikti informaciją, kada Lietuvos ambasados darbuotojai buvo informuoti apie evakuacijos galimybę (tiek pirmojo, tiek ir antrojo evakuacijos etapo atveju“, – laiške ministrams klausimus uždavė A. Širinskienė.
Dėl Anušausko žmonos pasisakymų kreipėsi į NSGK
Seimo narė A. Širinskienė feisbuke priminė, jog klausimai kilo po krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmonos Linos interviu. Dėl kurio A. Širinskienė kreipėsi ir į Seimo NSGK.
Politikė įtaria, kad A. Anušauskas galėjo savo žmonai atskleisti įslaptintą informaciją.
„Šįryt kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Seimo narį Lauryną Kasčiūną bei šio komiteto narius prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją“, – penktadienio ryte feisbuke rašė A. Širinskienė.
Jos teigimu, šią savaitę transliuotame interviu LNK televizijos laidai „Bus visko“, krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona nurodė, kad apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Lina Anušauskienė teigė: „Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – ministro žmoną citavo parlamentarė.
„Iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi. Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui.
Keltinas klausimas ir dėl to, ar tai vienkartinis veiksmas, kada ministras nenulaikė liežuvio už dantų, ar įslaptinta informacija ministras su sutuoktine dalijasi pastoviai. Tą, tikiuosi, taip pat išsiaiškins NSGK“, – pažymėjo A. Širinskienė ir paragino A. Anušauską pasitraukti iš ministro pareigų.
„Krašto apsaugos ministro atsiprašymo po tokio sutuoktinės interviu jau nepakanka. Labai raginu jį pasitraukti iš užimamų pareigų dar iki NSGK tyrimo pradžios. Ministras padarė viską, kad save diskredituotų ir parodytų kaip neatsakingą ir nepatikimą žmogų, kuris įslaptinta informacija žarstosi į visas puses ir painioja savo asmeninį bei tarnybinį gyvenimą“, – teigė politikė.
Pagrindo tyrimui nemato A. Anušauskas savo ruožtu pareiškė, jog šiais priekaištais parlamentarė „apnuogino savo nesidomėjimą ir nežinojimą Ukrainos situacijos“.
„Tuo metu, kai visa Lietuva prieš 10 mėnesių diskutavo apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos, apie būsimą karą, žiniasklaida ir analitikai analizavo galimus scenarijus, galimas karo pradžios datas, A. Širinskienės nebuvo“, – LRT portalui Briuselyje sakė ministras.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas penktadienį BNS sakė nematantis pagrindo tokiems kaltinimams.
„Prieš prasidedant karui Ukrainoje mes jau prieš 90 dienų žinojome, kad jis prasidės. Tuomet pirmą kartą amerikiečiai apie tai buvo pasakę viešai. Tokiu būdu Amerika bandė atgrasyti Rusiją nuo šito veiksmo ir jau lapkritį–gruodį mes girdėjome viešai aiškius amerikiečių pasakymus, kad tai yra įmanoma“, – tvirtino NSGK vadovas.
„Dar priminsiu, kad vasario 12 dieną, tai yra prieš dvi savaites iki karo pradžios, (JAV prezidentas – BNS) J. Bidenas jau buvo pareiškęs, kad puolimas gali būti vasario 16 dieną, dėl to mūsų delegacija važiavo į Radą parodyti solidarumą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dėl jis tvirtino nemanąs, kad koks nors parlamentinis tyrimas šiuo klausimu būtų prasmingas, nors sprendimą priims komitetas.
„Nematau aspekto, kuris sukrėstų dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tai buvo vieša“, – pabrėžė Seimo narys. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną.
