Tačiau buvusiai valdžiai panaikinus poilsio dienų perkėlimą, penktadienis bus darbo diena, o savaitgalį dirbti ir vėl nereikės.
Žinoma, dalis darbuotojų šią problemą išsprendžia susitardami su darbdaviu dėl laisvos dienos arba išeidami vienos dienos atostogų.
Neperkėlinėti poilsio dienų nuspręsta nuo 2012 m. sausio, nes esą tai kenkia stabiliam ir sistemingam įmonių bei įstaigų darbui. Anksčiau tais atvejais, kai šventinę dieną ir savaitgalį skirdavo viena darbo diena, paprastai būdavo atidirbama kitos savaitės šeštadienį. Tačiau tokiu atveju pažeidžiamas Darbo kodeksas, mat savaitę po tokio ilgojo savaitgalio dirbama ne 40, o 48 valandas.
Žolinė kitaip dar vadinama švč. Mergelės Marijos ėmimo Dangun švente. Tai iš dalies katalikiška, iš dalies pagoniška šventė, ji žymi vasaros ir rudens sandūrą. Senovės lietuviams Žolinė buvo atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Iki Žolinės ūkininkai paprastai jau būdavo nuėmę derlių. Moterys per Žolinę rinkdavo vaistažoles ir žoleles.
Lietuvai tapus krikščioniška valstybe Žolinė sutapatinta su švč. Mergelės Marijos ėmimo Dangun švente. Pasakojama, kad Jėzaus apaštalai budėjo prie Mergelės Marijos kapo ir išvydo, kaip Viešpats paėmė ją į Dangų. Atidarę Mergelės Marijos karstą apaštalai rado ne kūną, o gėles.
Marijos ėmimo Dangun dogma oficialiai atsirado 1950 m., nors kad Marija su kūnu buvo paimta į dangų tikima nuo pirmųjų krikščionybės amžių.