Reorganizacijos metu įstaigose planuojama atsisakyti apie 30 proc. esamų administracinių etatų, o po jos kasmet ketinama sutaupyti, savivaldybės skaičiavimais, ne mažiau kaip 1 mln. eurų per metus.
Opozicijos boikotas
Dėl 12 vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigų veiklos nutraukimo ir likvidavimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendė praėjusios savaitės trečiadienį. Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius (skyriaus vedėjas) Vidmantas Mitkus klausimą pristatė kaip neformalaus švietimo ir ugdymo įstaigų optimizacijos klausimą.
Pasak jo, likvidavus kai kurias įstaigas, bus pagerinta švietimo kokybė, sutaupyti kaštai ir užtikrintas efektyvesnis centralizuotas valdymas.
„Apie ką šitas tarybos sprendimo projektas nėra, tai apie kainų kėlimą. Mes nekalbame apie kainų kėlimą, taip pat apie mažinimą būrelių arba ugdymo apimties, ir taip pat mes nekalbame apie tai, kad mes likviduojame įstaigas tik be tikslo.
Esminis momentas, ką čia reikėtų paminėti: vykdant šią reorganizaciją mes negalime biudžetinės įstaigos prijungti prie viešosios įstaigos (VšĮ), dėl to turime likviduoti biudžetines įstaigas. Dabar esame sukūrę VšĮ filialus, o VšĮ visas šitas procesas reorganizacijos būdu prisijungia“, – tarybos posėdžio metu kalbėjo V. Mitkus.
Jis pateikė palyginimą ir siūlė įsivaizduoti, kad Vilniaus miestas turi centrinę biblioteką, kuri kiekviename mikrorajone turi po biudžetinę įstaigą kaip filialą, ir vertino, kad tokia sistema būtų pakankamai sunki.
„Jau yra tokia sistema, mes ją norime integruoti į neformalų švietimą ir ugdymą“, – paminėjo V. Mitkus.
Jis įvardijo, kad 12 Vilniaus vaikų ir jaunimo klubų vykdo 206 būrelius ir programas, turi 19 nekilnojamo turto objektų, įstaigose dirba 256 darbuotojai.
„Vienas iš pavyzdžių, visuomenėje pakankamai garsiai nuskambėjęs, yra Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centras, kuriame yra choreografijos mokykla „Nuotaika“. Ką mes siūlome ir kaip būtų, pritarus optimizacijai, jeigu taryba apsispręstų, tai iš esmės Sostinės vaikų ir jaunimo centro Naujamiesčio filialas vykdytų visiškai tą pačią veiklą ir turėtų visiškai tą pačią choreografijos mokyklą „Nuotaika“. Tiesiog vietoje biudžetinės įstaigos mes kalbame apie viešosios įstaigos filialą“, – komentavo V. Mitkus.
Klausimo pristatymą jis norėjo tęsti toliau, tačiau opozicijos lyderis taryboje, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas davė pastabą, kad laikas pristatymui baigėsi.
Tarybos nariai dėl kiekvienos įstaigos veiklos nutraukimo ir likvidavimo balsavo atskirai. Tam pateikimo procedūros metu valdančiųjų konservatorių ir „laisviečių“ balsais buvo pritarta, opozicionieriai balsavime nedalyvavo.
Zuokas: matome per daug biurokratišką veikimą
Delfi kalbintas A. Zuokas išvardijo nedalyvavimo priežastis. Pasak politiko, su tėvais ir klubų vadovybe buvo per mažai diskutuota apie pertvarką, jos derėjo imtis anksčiau, kad pokyčiai įsigaliotų nuo naujų mokslo metų pradžios.
„Opozicinių frakcijų posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nepalaikyti šio siūlymo ir opozicija taip ir padarė, – pažymėjo A. Zuokas.
– Šiuo atveju yra skirtingų motyvų: vienos opozicinės frakcijos arba tarybos nariai mato, kad tikrai tuos pačius tikslus ir rezultatus galima pasiekti ne per tokią sudėtingą ir šiaip jau kainuojančią procedūrą kaip esamų klubų likvidavimas ir pavertimas filialais.
Nors mūsų frakcijoje yra matančių poreikį tam tikrų pokyčių šitoje klubų veikloje, bet matome, galbūt, per daug kietą biurokratišką veikimą. Pirmiausia nebuvo diskutuojama su tėvais. Netgi su klubų vadovybe ir vadovais buvo per mažai diskusijų, ir, aišku, tėvai, vaikai iš esmės yra statomi prieš faktą. Plius, jau yra įsibėgėjęs mokymo, ugdymo procesas. Šitą reformą reikėjo daryti pavasarį, kad įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos.“
Dabar sprendimų projektus dėl įstaigų veiklos nutraukimo ir likvidavimo nagrinės savivaldybės Švietimo reikalų komitetas. A. Zuokas svarstė, kad juos dar pavyks koreguoti.
„Žiūrėsim, ar kiek pavyks pagerinti tarybos sprendimą ir tada apsispręsim taryboje, – kalbėjo jis.
– Ne visos įstaigos yra vienodos. Vienos turi vienokią situaciją, kitos turi ilgametę tradiciją, kur jau savaime to klubo veikla yra vertė. Toliau, be abejo, kai kur gal reikėtų ir vadovams pasiūlyti galimybę toliau tęsti veiklą, nes yra klubai, kur iš esmės, kaip dažnai būna, remiasi į konkretaus žmogaus, vadovo kompetenciją, patirtį ir per ilgą laiką sukurtą tradiciją. Visą laiką viską galima geriau padaryti.“
Tamošiūnaitė: einama ne tuo keliu
Delfi kalbinta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė, Švietimo reikalų komiteto narė Edita Tamošiūnaitė teigė, jog ne iki galo aišku, kas nutiks su įstaigomis po reorganizacijos – kur jos veiks, kiek ir kokių bus būrelių.
Klausimas, jos matymu, neišdiskutuotas, pertvarkai prieštarauja dalis tėvų, jos imamasi ne laiku.
„Pasirinktas tų įstaigų likvidavimo laikas yra blogas, šis sprendimas buvo teikiamas spalio mėnesį, kai visos ugdymo veiklos yra prasidėjusios. Faktiškai reikėjo [tą daryti] arba pavasarį, arba jau nuo kitų mokslo metų pradžios. Juk tėvai pasirašo sutartis, tai – ne trumpalaikės neformalaus ugdymo programos, o ilgalaikės“, – akcentavo tarybos narė.
Ji taip pat pasakojo, kad likvidavimo procesas nėra toks paprastas: „Pasinaikina visos klubo licencijos, iš naujo reikia steigti, akredituoti programas. Tai tikrai nėra toks paprastas dalykas.“
„Aš ir komitete sakiau, tam, kad būtų pilnas vaizdas, gal kai kurie mažesni klubai gali būti stambinami, niekas nesako, kad jokių pokyčių nereikia. Jie gali būti, bet jie turi būti pamatuoti. Dabar pasiėmė 12 įstaigų, paleido vieną sprendimą ir kažkokie neva pokyčiai. Ne tuo keliu einama“, – pridūrė E. Tamošiūnaitė.
Be to, ji priminė, kad ir Sostinės vaikų ir jaunimo centras ne taip seniai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) perėjo savivaldybės žinion, ir jam, E. Tamošiūnaitės nuomone, reikia laiko įsibėgėti.
„Ten dar daug dalykų vyksta iš inercijos, yra ir nenaudojamų patalpų <...>. Į šią įstaigą reikėtų atskirai pasižiūrėti ir į ją investuoti“, – vertino tarybos narė.
Sinica: blogai, jeigu reforma yra skirta personalijoms
Delfi kalbintas Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica pirmiausia išsakė kritikos pačiam reorganizacijos procesui – esą niekas apie ją nesikalbėjo su įstaigų bendruomenėmis. Be to, pasak jo, ir siūlomas sprendimas kvestionuotinas.
„Mes girdime daug prieštaravimų argumentacijoje apie tai, kad esą neefektyviai veikiama, bet tuo pačiu, kai būna laikas formaliam vertinimui, įstaigų vadovai yra puikiai vertinami. Kalbama apie tai, kad niekur nebus perkelta jų veikla, bet tuo pačiu metu viešai komentuojama, kad bus perkeliama. Žodžiu, labai daug prieštaravimų ir nelabai girdisi, kodėl kažką reikia keisti“, – dėstė V. Sinica.
Pasak jo, susidaro įspūdis, jog tikrasis pertvarkos tikslas – galimybė įsidarbinti naujiems žmonėms.
„Jeigu tai yra reforma, skirta naujoms personalijoms, tai būtų savaime blogai, tokių reformų neturi būti“, – vertino politikas.
Jo nuomone, jeigu įstaigų reorganizacija ir vyktų, ji turėtų būti daroma kitiems metams, ne šiems, ją derėtų aiškiai pagrįsti ir paaiškinti to prasmę tėvams.
„Kada tas pagrindimas bus – kol kas aš jo nematau, tada galima eiti į diskusijas. Šitiems trims dalykams esant (neskubėjimui, pagrindimui ir diskusijoms), reformą yra įmanoma priimti, jeigu matytume, kad yra poreikis kažką pakeisti į gera. Nėra taip, kad negalima jokia reforma, bet taip, kaip dabar įvyko, tai, per kurį pjūvį žiūrėsi, yra blogai“, – komentavo V. Sinica.
Kazlavickas: svarstysim, ar turi jungtis visos įstaigos
Su tuo, kad yra neaiškumų, sutiko ir konservatorius, Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Liutauras Kazlavickas. Galbūt, anot jo, įstaigų reorganizacija galėtų būti ir kitokia nei siūloma.
„Administracija yra pateikusi savo projektą pertvarkyti mums priklausančias neformalaus švietimo įstaigas. Pagrindė idėja yra jas centralizuoti. Tokiu būdu tikimasi užtikrinti ir geresnę kokybę, ir mažesnius kaštus.
Mes komitete, išklausę projektą, pasiūlėme padaryti pertrauką, nes norėtume atidžiau įsivertinti siūlomus sprendimus ir prie to klausimo per artimiausius du posėdžius planuojame grįžti“, – Delfi komentavo tarybos narys.
Pasak jo, per vieną iš posėdžių savivaldybės administracija turėtų pristatyti kiekvienos įstaigos veiklos profilį, dermę su Sostinės vaikų ir jaunimo centru.
„Turėsim svarstymą, ar visos įstaigos turėtų jungtis“, – tęsė L. Kazlavickas.
Anot jo, yra tam tikrų įstaigų, pavyzdžiui, Jaunųjų turistų ir Vilniaus saugaus miesto centrai, kurių veikla itin specifinė.
„Mums yra kilęs klausimas, ar verta jas jungti, nes jos turi savo specifinį veiklos lauką arba profilį <...>. Jei šitos įstaigos formuotųsi kaip atskiras padalinys, būtų tikrai keista. Jos nebent prisijungusios galėtų turėti savo atskirą profilį, išplėsti savo veiklą per visas mokyklas“, – svarstė komiteto pirmininkas.
Anot jo, komitete planuojama kalbėtis ir su Sostinės ir vaikų jaunimo centro vadove Vilma Smaliukiene.
„Kviesimės vadovus irgi pakalbėti, kaip jie mato ir procesą, ir pasirengimą. Žinom, kad šiuo metu yra 11 padalinių jau lyg ir įsteigta ar steigiama. Tai visam tam kontekste norime įsivertinti vykdomą pertvarką“, – pasakojo L. Kazlavickas.
Taip pat, anot jo, svarbu, kad po reorganizacijos veiktų padalinys, kuris rinktų informaciją apie būrelių lankomumą, užtikrintų neformalios veiklos įvairovę skirtinguose mikrorajonuose.
„Iš pertvarkos norime išeiti maksimaliai išplėtę ,ar bent susikūrę prielaidas išplėsti, paslaugų prieinamumą vaikams“, – tikino pašnekovas.
Atsakydamas į opozicionierių pastabas, kad pertvarka daroma ne laiku, kai mokslo metai jau įsibėgėjo, L. Kazlavickas pabrėžė, kad ji vyktų devynis mėnesius.
„Iš esmės ji turėtų pasibaigti birželio mėnesį. Tai ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai, kurie dirba iki birželio mėnesio, nieko nepajaus. Iki tol būtų derinami tik teisiniai ir biurokratiniai dalykai.
Bet lygiagrečiai mes norėtume matyti, kad, jeigu jau judama link jungimosi, mokytojai kuo anksčiau sužinotų ar pasirašytų išankstines sutartis“, – dėstė jis.
Grubinskas: neigiamų pasekmių vaikai ir mokytojai nepajus
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas kiek plačiau nupasakojo, kokią įstaigų pertvarką pasiūlė savivaldybės administracija. Jis patikino, kad po pertvarkos nei užsiėmimų kainos, nei apimtys, nei vietos, kur jie teikiami, nesikeis.
„Planuojama reorganizacija 12 biudžetinių įstaigų veikla būtų perkelta į 12 naujai įsteigtų Sostinės vaikų ir jaunimo centro filialų. Kitaip tariant, kuriama vienalytė struktūra, leisianti optimaliau naudoti administraciniams resursams tenkančius kaštus, kurti bendrą kokybinį standartą.
Visas ugdymo procesas, užsiėmimų kainos, apimtys ir jų teikimo vietos nesikeičia – pertvarkoma tik įstaigų administracinė struktūra ir juridinė forma. Taigi, dėl šio proceso neigiamų pasekmių nepajus nei vaikai, nei jų tėvai ir mokytojai, o ilgainiui, suvienodinus efektyvumą, kokybė kils“, – komentavo G. Grubinskas.
„Pagrindinis šių pokyčių tikslas – sudaryti galimybes gauti vienodai kokybiškas neformaliojo švietimo / ugdymo paslaugas nepriklausomai nuo vietos, kurioje vilniečiai gyvena“, – pridūrė jis.
Savivaldybės atstovas pasakojo, kad poreikis neformalaus švietimo įstaigų reorganizacijai kilo dar 2020 metais, kai ŠMSM perdavė Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą Vilniaus savivaldybei. Tada esą prireikė suderinti mažesnių ir didesnių įstaigų veiklą, suvienodinti kokybės lygį, identitetą ir kitus aspektus.
G. Grubinskas patikino, kad pertvarka buvo pristatyta įstaigų vadovams: „Techniškai paruoštas optimizavimo proceso modelis buvo pristatytas įstaigų vadovams šių metų rugsėjo pradžioje.“
Atstovas taip pat teigė, jog po reorganizacijos įstaigų darbuotojai ir toliau galės tęsti darbą, visgi, kai kuriuos administracinius etatus ketinama mažinti.
„Reorganizacija nepaveiks vaikų užsiėmimų lokacijų, dažnio ir kainų, visi savivaldybei pavaldžiose neformalaus švietimo ir ugdymo biudžetinėse įstaigose dirbantys mokytojai (pedagogai) bus perkelti į naująją struktūrą tokio pat dydžio etatais.
Optimizacijos metu bus peržiūrėti ir pagal realų poreikį sumažinti tik pertekliniai administraciniai etatai. Skaičiuojama, kad reorganizavimo metu bus atsisakyta apie 30 proc. esamų administracinių etatų“, – nurodė G. Grubinskas.
Jis taip pat nupasakojo, kaip dar pavyks sutaupyti lėšų: „Bendra savivaldybės neformaliojo švietimo / ugdymo įstaigų struktūra leis turėti bendrą inventorių, infrastruktūrą, organizuoti bendrus pirkimus, optimaliau naudoti resursus. Dėl visų šių priežasčių bus sutaupoma ne mažiau kaip po 1 mln. eurų per metus. Šios lėšos bus nukreiptos į neformaliojo vaikų švietimo krepšelio didinimą ir darbo su jaunimu tobulinimą, taigi iš esmės – į esamų vaikų užsiėmimų kokybės gerinimą.“
Dabar įstaigų reorganizacijos klausimą du kartus svarstys Švietimo reikalų komitetas, vėliau klausimas galutiniam balsavimui keliaus į tarybos posėdį.
Optimizaciją ketinama daryti vaikų ir jaunimo klubuose „Kregždutė“, „Lakštingala“, „Jaunystė“, „Klevas“, „Šatrija“, „Verdenė“, „Meteoras“, Žirmūnų vaikų ir jaunimo klube, Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namuose, Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo, Jaunųjų turistų bei Saugaus miesto centruose.
Ir atitinkamai planuojama įsteigti Sostinės vaikų ir jaunimo centro filialus: Senamiesčio, Justiniškių, Žvėryno, Viršuliškių, Šnipiškių, Žirmūnų, Šeškinės, Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio, Centro ir Piromonto.
