Antradienį Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner pranešė, jog šalies vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui tiek Austrijoje, tiek Europoje.
Tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, anot jos, yra labai didelė ir tai, pasak politikės, įmanoma, jei Rusija imtųsi kibernetinių atakų ir įsilaužtų į Vakarų energetikos sistemas.
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – interviu „Welt“ komentavo K. Tanner.
Dėl to, pasak jos, policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas, taip pat aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Maldeikis įsitikinęs: turėtumėm greitą reakciją
Delfi kalbintas Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų narys Matas Maldeikis paragino atkreipti dėmesį, jog apie galimo elektros tiekimo sutrikimus kalba Austrija, kuri įprastai Rusijos, dėl karo Ukrainoje stengiasi išlaikyti neutralumą.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad tai sako Austrija, kuri visą laiką laikosi tam tikro neutraliteto – bent jau bando vaidinti neutralitetą – ir palaikyti tam tikrus santykius su Rusija. Ji būna paskutinė, kuri ką nors sako aštriau Rusijos atžvilgiu, renkasi žodžius dėl istorinės perspektyvos, dėl politinės situacijos. Ir jeigu tai sako Austrijos vyriausybė, Austrijos atstovai, tai yra labai svarbus signalas“, – komentavo Seimo narys.
Savo ruožtu Lietuva, anot jo, daug metų kibernetiniam saugumui skiria nemažą dėmesį, o institucijos ne kartą aiškino, kad esame pasiruošę galimam elektros tiekimo nutraukimui.
Panikos, pasak M. Maldeikio, nereikėtų kelti.
„Reikia žinoti, kad tokia situacija įmanoma, suprasti, kad taip gali būti, tačiau, aš manau, kad, jeigu taip atsitiktų, mūsų institucijos tam tikrai pasiruošusios ir mes turėtumėm labai adekvačią, greitą reakciją ir elektros nutrūkimų, kuriuos pajaustų gyventojai, manau, kad to neatsitiktų“, – svarstė jis.
Butkevičius: reikėtų užkurti kogeneracines elektrines
Lietuva, pasak buvusio premjero, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, galėtų išsiversti, jeigu Europoje sutriktų elektros tiekimas. Tik, anot jo, elektros kaina tuomet išaugtų.
„Mes esame BRELL sistemoje – praktiškai fiziškai esame atsijungę, bet teoriškai iš BRELL sistemos pilnai neišėjome tik tiek, kad nukirtome jungtis su Baltarusija ir Kaliningradu, ir esame atlikę tam tikrus bandymus, ar mes galėtume išgyventi savo sistemoje, jeigu sutriktų elektros tiekimas, pavyzdžiui, iš Švedijos, Lenkijos.
Mes išgyventi galėtumėm, mūsų elektros energijos gamybos pajėgumai leistų užtikrinti maždaug 1600–1800 megavatų, tik, aišku, suprantama kaina elektros generacijos būtų didesnė lyginant su importuojama kaina“, – Delfi komentavo politikas.
Taigi, grėsmės, kad elektra visiškai negalėtumėm apsirūpinti ar turėtume didelių problemų, pasak politiko, nėra.
„Tik būtų momentinis laikotarpis, kol mes, liaudiškai kalbant, užkurtumėm visas kogeneracines elektrines“, – pridūrė A. Butkevičius.
Gyventojai, pasak jo, tai taip pat pajaustų, bet esą trumpam.
„Jeigu neturėtumėm to užtikrino rezervo staiga, mums reikėtų kelių valandų, sutrikimas įvyktų. Gyventojai tai pajustų, bet čia kelių valandų klausimas“, – sakė A. Butkevičius.
Masiulis: turime darbo ekstremaliomis situacijomis scenarijus
Šių metų vasarį, Lietuvos bankui nurodžius šalies finansų įstaigoms pasiruošti galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigė, kad elektros tiekimas Lietuvoje nenutrūks – šalies sistema pasiruošusi dirbti stabiliai, be to, ji turi jungtis su Vakarais.
„Esame paruošę ir darbo ekstremaliomis situacijomis scenarijus, pavyzdžiui, jeigu netikėtai nutrūktų visos linijos su Rusija ir Baltarusija <...> Baltijos šalių sistema yra stabili, pakankama, turime pakankamai generacijos, tinklų kokybės lygis aukštas ir dar prie viso to turime šiek tiek perteklinių dalykų: kabelius su Švedija, liniją su Lenkija, Estija turi net tris kabelius su Suomija“, – BNS komentavo R. Masiulis.
„Esame pramodeliavę eilę scenarijų nuo mažiau rizikingų iki rizikingiausių ir visais scenarijais matome sistemos pakankamumą ir elektros tiekimą“, – pridūrė jis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje BNS patvirtino, kad augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų ministerija yra parengusi specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, tačiau jo turinys yra konfidencialus ir neskelbiamas.
