„Labai keista istorija, nes neįmanoma netaikyti sankcijų. Galiu tiesiog priminti „Nord Stream 2“ istoriją, kai įmonės, kurios bando apeiti JAV sankcijas, europinės įmonės, Šveicarijos – nesvarbu, kokios valstybės, jos automatiškai, jeigu dalyvauja tame procese ir pažeidžia Amerikos sankcijas, sulaukia Amerikos sankcijų.
Tai reiškia, kad tu gali nepasirašyti po tomis sankcijomis, gali pasirašyti, bet jeigu tu pažeidi sankcijas, pavyzdžiui, Amerika gali vienašališkai, <...> gali užblokuoti transakcijas, o juk transakcijos eina per Amerikos bankus. Amerikos bankai viską kontroliuoja, viską seka.
Taip pat gali blokuoti aktyvus, blokuoti sąskaitas. Ta prasme neįmanoma apeiti Amerikos sankcijų, net esant Europos Sąjungoje ar bet kuriame kitame pasaulio žemyne. Taigi šia prasme tai ganėtinai keista istorija ir ji gal tiesiog atspindi nesuvokimą situacijos“, – laidoje sako politologas.
Politologas: tai smūgis reputacijai, bet Landsbergio atsakomybė minimali
Anot politologo, jau seniai akį rėžia institucijų nesusikalbėjimas.
„Retoriniu požiūriu, ką kalba mūsų institucijos, tas nesusikalbėjmas jau seniausiai akį rėžia ir tai aišku yra komunikacinė problema mūsų šalies viduje. Taip, tai smūgis reputacijai, smūgis mūsų autoritetui, mūsų valdžios institucijoms, mūsų valstybei ES. Dėl to labai liūdna, deja, priekaištai, kuriuos ekspertai išsako šia prasme, visiškai pelnyti“, – sako pašnekovas.
„Čia turbūt reikėtų pritarti Kęstučio Girniaus įžvalgoms, kai jis sako, kad čia nežinia kodėl yra linksniuojamas Gabrielius Landsbergis. Šios istorijos kontekste jo atsakomybė išties yra labai nedidelė, nes jis tiesiog užsienio reikalų ministras ir nėra atsakingas už Lietuvos geležinkelius. Už geležinkelius atsako susisiekimo ministras. Būtent M. Skuodžio atsakomybė čia yra konkreti, Gabrieliui Landsbergiui yra pretenzijų dėl kitų istorijų, dėl jų, manau, jam atsistatydinti būtų visai prasminga, bet šioje vietoje yra pono Skuodžio atsakomybė.
O kalbant apie premjerę, paprastai, kai yra įvedamos sankcijos, valstybėje, kuri vienaip ar kitaip su tuo yra susijusi arba kartu taiko, derina, inicijuoja, vienaip ar kitaip juk tai buvo susiję su JAV, Lietuva apie tai daug kalbėjo, tada yra skiriamas koks nors pareigūnas, tai dažnai būna ministras. Girnius mini, kad tradiciškai tai būna teisingumo ministras, šiuo atveju Dobrovolska tame nedalyvauja, arba tame yra premjero atsakomybė. Šioje istorijoje tarsi nebuvo jokio koordinatoriaus arba mes to nežinome. Gal jis buvo, gal mes to nežinome, bet jeigu nebuvo, tada premjerei tenka ši atsakomybė. Bet šioje istorijoje susisiekimo ministro pono Skuodžio atsakomybė ir premjerės, Landsbergio, konkrečiai čia, atsakomybė yra minimali“, – tikina politologas.
Laidoje pašnekovas tikino, kad pastarosiose situacijose labiausiai liūdina vidiniai nesusikalbėjimai.
„Liūdina, kad visi vidiniai mūsų nesusikalbėjimai, tie konfliktai išsilieja ir tokių istorijų kontekste. Taip, mes turėtume įvertinti Prezidentūros ir ministerijos nesusikalbėjimus ir padarinius“, – sako pašnekovas.
Laidoje paklausus, kiek pastarosios istorijos gali būti žalingos būtent valdantiesiems ir jų reitingams, tikino, kad konservatoriai šią istoriją išgyvens ir tai galbūt bus jiems pamoka.
„Valdančiųjų situacija ir šiaip nelabai gera ir nemanau, kad yra didelis resursas reitingams kristi dar žemiau. Žinoma, galima ir nedidelė korekcija, reitingas dar gali mažėti, bet nepamirškime, kad konservatoriai turi pakankamai stiprų rėmėjų branduolį. Jie palaiko konservatorius nepaisant problemų, nepaisant iššūkių, užgriuvusios kritikos“, – sako pašnekovas.
Razma: tai man netikėtas dalykas
„Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ konservatorius Jurgis Razma taip pat pakomentavo žinią apie gautus vidinius susirašinėjimus.
„Tai tikrai yra man netikėtas dalykas, aš įsivaizdavau, kad Prezidentūros pozicija šiuo klausimu yra labai tvirta, kaip mūsų Vyriausybės, kad reikia pasiekti, kad ES sankcijos būtų kuo griežtesnės ir kad tikrai paliestų „Belaruskalij“ trąšų vežimą ir pardavimą. Dabar Prezidentūra sako, kad galutinė pozicija visgi buvo tokia, kaip ir skelbiama, bet, matyt, šis atsiskleidęs faktas parodo, kad tas klausimas nėra toks paprastas ir dėl to, kad ir ten buvo tam tikrų svarstymų ir abejonių, kita vertus, galiu suprasti“, – laidoje sako politikas.
Laukiant premjerės sprendimo dėl dviejų ministrų, J. Razma sako, kad dabar svarbiausias bus premjerės vertinimas.
„Žinoma, atsakymą pateiks pati premjerė. Tikiuosi, kad bus žiūrima iš naudos valstybei pozicijų. Ar tas ministrų keitimas, esant sudėtingai tarptautinei ir vidaus situacijai, ar jis gali duoti pliusų, tik tiek, kad dalis nemėgstančių Vyriausybės, būtų laimingi, kad du ministrai nugriuvo, bet ar tai svarbiausia? Manau, turime žiūrėti, kaip tai atsilieps mūsų pozicijoms.
Ar nauji ministrai, jeigu jie atsirastų, ar jie galės taip efektyviai iš karto dirbti, ypač kai kalbame apie užsienio reikalų sritį, kur bene pirmą kartą turime ES mastu pastebėtą mūsų užsienio reikalų ministrą, įvardintą tarp dvidešimt kelių Europos ryškiausių metų politikų. Ar mes turime švaistytis tokiais žmonėmis ir dėl vidinių iškrovų imti ir atleisti“, – sako J. Razma.
Laidoje paklausta, kas galėtų įvykti, jeigu vis tik premjerė patrauktų du ministrus.
„Aš nenorėčiau modeliuoti tokios situacijos, nes joje nėra nieko gero. Labai nenorėčiau, kad taip įvyktų, tikiuosi to išvengsime. Nemanau, kad rastume geresnius ministrus, o pats keitimo procesas sukurtų pakankamai neigiamų padarinių. Kurį laiką, kai vyksta tokie performavimai, ministerijos dirba labai neefektyviai, kol surenkamos naujos politinės komandos, kol nauji ministrai įeina į ritmą, prarandami buvusių ministrų tarptautiniai kontaktai, asmeniniai ryšiai.
Matau čia tik praradimus. Ir dar reikia paklausti, ką tokio blogo padarė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kodėl mes turime jį atleisti? Čia skamba kažkokie bendri teiginiai apie reputacinę žalą, problemas, bet ar mes girdėjome iš JAV ar iš kitų mūsų svarbių partnerių, kad kažkoks būtų nusivylimas Lietuvos veiksmais, kad kažkas blogai padaryta“, – laidoje svarsto politikas.
Razma: situacija kardinaliai pasikeitė
J. Razma sako, kad sutinka dėl kritikos komunikacijos srityje.
„Aš galiu sutikti su kritika, kad, kaip ir sakė susisiekimo ministras, ko gero, jis ilgokai laikėsi to vadinamo bazinio scenarijaus, tikintis, kad ateis gruodžio aštuntoji, atsiskaitymai nutrūksta, bankai neaptarnaus atsiskaitymų ir viskas išsispręs, bet kai paaiškėjo, kad Lietuvos geležinkeliai nemažai ėmėsi audringos veiklos, kad tik užtikrintų atsiskaitymus, puolė ieškoti, galbūt ras kokį bankelį, kuris sutiks daryti tuos atsiskaitymus, paėmė avansus, tada situacija kardinaliai pasikeitė.
Tas bazinis scenarijus visiškai nuplaukė ir dabar karštligiškai reikia ieškoti naujų sprendimų“, – laidoje svarsto politikas.
Primename, kad Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Dėl šios situacijos, motyvuodami žala Lietuvos reputacijai, atsistatydinimo pareiškimus parašė užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis.
