Pavežėjimo paslaugomis vilniečiai naudojasi kasdien, bet nebūtinai su vairuotojais susišneka.
„Aš kalbu, pavyzdžiui, lietuviškai ir angliškai ir kelis žodžius galiu pasakyti rusiškai, bet vairuotojas nesuprato jokia kalba, nes tiesiog nežinojo, kur pasukti į mano kiemą. Tai teko sustoti truputį toliau nuo mano namų ir nueiti, nes jis nežinojo, kur važiuoti“, – pasakojo viena „LNK Žinių“ sutikta vilnietė.
Nuo šiol lietuviškai ir angliškai nekalbantys vairuotojai „Bolt“ programėlėje pažymėti anglišku žodžiu „Basic“ (pagrindinis). „Bolt“ aiškina, kad vairuotojus atskiria ne dėl kalbos, o dėl automobilių. Šioje kategorijoje mašinos prastesnės.
„Žmonės gali pagal savo kišenę, pagal savo poreikį rinktis paslaugą. Lieka „Standart“ kategorija, kuri yra tokia pačia kaina kaip anksčiau, ir šiek tiek kita atsiranda, kur galimai bus prastesnės kokybės automobiliai“, – dėstė „Bolt Lietuvoje“ vadovas Andrius Pacevičius.
„Bolt“ viliasi, kai daugiau kategorijų paslaugų, kokybė gerės.
Dauguma vilniečių sutinka: kai rinktis yra iš ko, geriau.
„Iš vartotojo pusės, turbūt, visada gerai turėti pasirinkimą. Jeigu nori, kad greičiau atvažiuotų ir nori mokėti pigiau, tai gal visai gali rinktis ir tai“, – svarstė vienas pilietis.
„Manau, kad būtų gerai išmokti kalbas, nes tu vis tiek gyveni šioje šalyje ir šiaip turėtum žinoti šitas kalbas, bent jau minimaliai“, – vertino kita gyventoja.
„Kam tiks, kad jis nemoka tų kalbų, tada galės automatiškai tiesiog mokėti mažiau už paslaugą. O tas, kas nori, kad jį vežtų tas, kas moka kalbą ir atitinkamai atliktų paslaugą, tas primokės daugiau. Manau, tai yra tinkamas sprendimas“, – sakė dar viena gyventoja.
Juškaitė: yra pagrindo kalbėti apie diskriminaciją
Tarp užsieniečių ir mokančių kalbas pavežėjimo kainos, anot „Bolt“, skiriasi apie 6 proc. Pavežėjai sako, kad dauguma klientų nė nenori mokėti mažiau.
„Po pakeitimų absoliuti dauguma keleivių važiuoja ir daug didesnis srautas pasidarė toje kategorijoje, kurioje yra aukštesnės kokybės automobiliai ir vairuotojai, gebantys kalbėti lietuviškai arba angliškai“, – pasakojo Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.
Kad nemokantys anglų ir lietuvių baudžiami mažesniu užsakymų skaičiumi, pigesniu pavežėjimu, o tai reiškia, ir uždarbiu, žmogaus teisių atstovams atrodo nenormalu.
„Pagrindo kelti klausimą dėl diskriminacijos tikrai yra, tačiau problema yra, kad vairuotojai – laisvai samdomi žmonės, jie paprastai dirba pagal individualią veiklą, ir tokių žmonių Lietuvos įstatymai kol kas neapsaugo. Tai yra pilkoji zona“, – komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Tačiau D. Rudokas svarstė, kad diskriminacijos čia nėra.
„Pirma keleiviai renkasi, su kuo važiuoti, ar su aukštesnės kategorijos [automobiliais]. Galima gal diskriminacija pavadinti ir tai, kad yra atskira kategorija vaikui važiuoti su kėdute. Gal tada visi turi vežiotis“, – dėstė jis.
Seimo nariai keletą metų bando pavežėjus privesti su keleiviais bendrauti lietuviškai. Anot liberalo Raimundo Lopatos, lietuvių konstitucinė teisė viešąsias paslaugas gauti lietuvių kalba, tačiau įstatymo pataisų vis dar nėra.
„Jos dar tobulinamos. Rudens sesijoje bent tikrieji iniciatoriai žada, kad pasieks“, – tikino jis.
Tačiau net ir besimokantieji lietuvių kalbos susiduria su problema: egzaminai, pasak R. Lopatos, vyksta vieną kartą per du mėnesius.
„Kurie turi leidimą gyventi ir dirbti iš principo turi, išklausę kalbos kursus, dar gauti jų sertifikavimą arba laikyti egzaminą Nacionalinėje švietimo agentūroje. Yra nusiskundimų, kad per retai organizuojami šitie egzaminai“, – kalbėjo R. Lopata.
Kol lietuvių kalbos klausimas neišspręstas, „Bolt“ iš užsieniečių reikalauja anglų kalbos sertifikatų.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie pavežėjus žiūrėkite čia:
