Pastėro iš siaubo: sutemus kas antrame namelyje kviečiamos dvasios

Sutemus kas antrame namelyje prasideda baisybės, o paskui visi vaikšto iš siaubo pastėrusiomis akimis.

Taip DELFI sakė vaikų vasaros stovykloje įsidarbinusi trečiakursė, nenorėjusi minėti savo vardo ir pavardės.

Pasak studentės, spiritizmo seansai ir demonų kvietimai jau kaip mada, kuriai neatsispiria ir patys vadovai. „Juk smalsu sužinoti apie patinkančio žmogaus jausmus, kaip klostysis gyvenimas po studijų, ar ištekėsi ir pan. Tačiau ir labai baisu. Paskui dėl kiekvieno trakštelėjimo krūpčioji“, – sakė vilnietė.

Egzorcistas Arnoldas Valkauskas ne kartą įspėjo apie apsėdimais pasibaigiančius „žaidimus“ su anapusybe.

„Tačiau gąsdinimas ar daiktų stumdymais veikia tik primityviosios dvasios. Liuciferiškos tokiais pigiais dalykais neužsiima. Jų taikinys – žmogaus laisva valia“, – pabrėžė dvasininkas.

Pasak kunigo, į kurį pagalbos kreipiasi nuo apsėdimo kenčiantys žmonės, ant velnio meškerės lengvai užkimba net tikintieji, kurie nesigilina į Bažnyčios mokymą, nes velnias turi daug blizgių. Kaip veikia piktoji dvasia, kas ir kokiose situacijose – pažeidžiamaiusi, kun. A. Valkauskas pasakojo ir Vilniuje vykusiame „Gailestingumo kongrese“.

Kviečia, nes įsimetė velnias

„Žmonės dažnai piktą dvasią sureikšmina. Šaldytuvas traška, atvažiuokit palaiminti, ten tikriausiai velnias įsimetė. Tai išmesk šaldytuvą, jei tau traška. Net ir tikras vaidenimasis nėra toks baisus. Ką ta piktoji dvasia padarys – daiktus pastumdys. Jei ateis plėšikas, jis tave nužudys, pykčiai su žmona ar vaikais gali pakenkti santykiams. Paprasta dvasia tegali pagąsdinti, tačiau liuciferiškos dvasios taikinys – žmogaus laisva valia“, – kalbėjo kunigas.

Pasak egzorcisto, į periferinį dvasių pasaulį patenkame todėl, kad prastai pažįstame patys save ir nesuprantame, kas dedasi mūsų širdyje.

Ką aš apie save manau? Kas aš esu? Kokia padėtis su ydomis ir dorybėmis? Kas apie tai mąstė vakar? Užvakar? Praėjusią savaitę? Kaip su pavydu? Tokius klausimus auditorijai kėlė kun. A. Valkauskas.

„Visi turim ydų. Kitas svarbus klausimas, ar tikrai save pažįstame. Nekas nežino, kaip elgtųsi nelaimės, karo, didelio streso atveju, ar parodytų artimo meilę, ar išsigąstų, pabėgtų. Tačiau mes nežinome ir savo džiaugsmo ribų, labai nemažai žmonių savo talentų neatskleidžia vien todėl, kad nepasitiki savimi“, – kalbėjo A. Valkauskas.

Vienas iš Šėtono veikimo būdų – per sveikatą atimti ramybę

Pasak egzorcisto, žmogui ypač svarbus dalykas sveikata, kurios ieškodami viltį praradę žmonės neretai ir atsiduria paribiuose.

„Vyrams prostata nelaiko, moterims tai hormonai, tai ne hormonai. Tačiau kai problemos su sveikata, visi prasideda ieškoti išeičių. Sveikata labai svarbus dalykas. Todėl vienas iš Šėtono puolimo būdų – atimti ramybę iš žmogaus paliečiant jo sveikatą, nes negalia yra grėsmė normaliai būčiai, kasdieniai veiklai, baimė, kas bus, kai negalėsiu normaliai funkcionuoti. Ne visada medicina gali suteikti pagalbos ar tenka eiti per krūvą gydytojų. O gyventi norisi: laimingai, laisvai, nevaržomai. Nesveikatoje labai paliečiama ir žmogaus puikybė: kaip čia aš toks didelis buvau, dariau, ką norėjau ir nebegaliu. Sveikata taip pat susijusi su socialiniais santykiais, darbu. Čia irgi yra erdvės puikybei skleistis, nes gal nebegalėsiu taip žavėti žmonių, kaip žavėjau, nebegalėsiu taip sklandžiai kalbėti, judėti“, – kalbėjo kunigas.

Tam tikro saugumo ir laisvės suteikia turtas. „Kai iškyla turtinė grėsmė, tuoj pat atkunta ydos: pavydas, godumas, daugeliu atveju net vidinis tuštumas – noras pasipuikuoti. Jeigu mūsų ateitis neužtikrinta, kyla baimė: ar turėsiu ką valgyti? Baimė nekontroliuojamai, net iki panikos priepuolių užvaldo žmogų. Kalbant apie apsėdimus, sveikata ir turtas ypač greitai atveria erdvę demoniškam veikimui, nes susvyruoja tikėjimas, pasitikėjimas rytojumi. Panikuojant griebiamasi bet ko, kuo galima būtų save išgelbėti, nes širdis šaukia, kad nori gyventi“, – sakė dvasininkas.

Naudojasi baime, panika, negatyviu savęs vertinimu

Cituodamas apaštalo Pauliaus žodžius, kun. A. Valkauskas priminė, jog žmogus visų pirma yra Dievo atvaizdas ir panašumas: „Mums kiekvieną rytą reikia tai sau pasikartoti. Tik vienas Dievas mane visiškai pažįsta, nes jis mane sukūrė. Tačiau mes likę susitraukti, susiriesti, pasislėpti. Tegu kiti tiesą sako, sprendžią, kažką sugalvoja. Bet ne! Eini ryte dažyti antakių ar skustis ir sakyk sau: „Aš esu Dievo paveikslas“. Nes tai – tiesa, o ne šiaip žodžiai“.

Kur žmogus nupuola vien dėl to, kad nepažįsta savo didybės. Ar žinantis, kad yra Dievo vaikas, eis kuistis į mėšlyną? Nesvarbu, senas ar jaunas, turi pažinti Dievą savyje, nes mirtis visada šalia“, – priminė dvasininkas.

Kun. A Valkauskas ragino netikėkit kalbomis, kad egzorcizmas kažkas ypatingo ir klausė, kada meldėmės už sergantį bičiulį, tikėdami, kad jis pasveiks, kaip Šventajame Rašte nurodoma.

„Turėtume išdrįsti, nors ir baisu, patikėti, kad Jėzus Kristus per mus veikia. Ir nebijoti jokių velnių. Nes jeigu manyje gyvena Kristus, nieko bendro neturiu su piktąja dvasia. Gundyti ji gali, tačiau mane veikia tik tuomet, kai pats save išduodu“, – sakė kunigas.

Egzorcisto žodžiais, piktojo tikslas – nutrinti dieviškumo žymę žmoguje ir dažnai tai tai vyksta per baimę, paniką, liūdesį, negatyvų savęs vertinimą. „Primiršę bažnyčios mokymą einame į mokyklas, kurios moko gyventi, magus, ekstrasensus, ypač, ieškodami sveikatos. Savo kailiu esu patyręs, kad bet kur nueisi, ieškodamas galimybės pasveikti, nes niekas nenori būti invalidu“, – atvirai asmenine patirtimi dalijosi kunigas.

Dirba kartu su psichiatrais ir psichoterapeutais

Kai lieki vienas su savo problemomis, labai lengvai viltis gali nuvesti į meditacijos mokyklas, pas būrėją paklausti, ar vyras sugrįš. „Falsifikuotų vilčių begalė. Žmogus, kuris yra Dievo atvaizdas, nuvažiuoja pagalbos ieškoti pas žmogų, kuris yra santykyje su demonais, klausti gyvenimo kelio. Išduoda Kristų, save ir štai, paribys“, – pateikė pavyzdį kunigas.

Paklaustas, kaip atskiria žmogų, kuris tiesiogiai veikiamas piktosios dvasios nuo turinčio ydų, kun. A. Valkauskas pripažino, kad tai – slidus reikalas: „Tarp ydų, piktosios dvasios veikimo bei žmogaus savęs negerbimo yra tiesioginis ryšys. Tačiau jei žmogus pats sau pasako, kad yra Dievo vaikas, piktoji dvasia dingsta. Tada egzorcizmo reikia tik kaip papildomos pagalbos“, – sakė dvasininkas.

Atpažinti apsėdimus kartais labai sunku. „Dirba psichiatras, psichoterapeutas ir egzorcistas, nes psichoterapeutas ypač gali atkasti, kur ir kada žmogus buvo sužeistas, kad pradėjo matyti save kitaip ir tai leido piktajai dvasiai priartėti“, – patirtimi dalijosi pranešėjas, į save pačius patardamas žiūrėti su ypač didele šiluma ir nepainioti meilės sau su pataikavimu savo ydoms.

„Šventoji dvasia net sunkios nuodėmės atveju nenustoja veikti. Net piktojo užvaldymo atveju ji lieka žmogaus kūne ir padeda jam kovoti“, – pabrėžė egzorcistas.