Ligoninėje Vasaros gatvėje įkurti keli skirtingi skyriai: nuo valgymo sutrikimų iki dienos stacionaro. Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėjas Laurynas Bukelskis Delfi laidai „Ar galiu užeiti?“ pasakojo, kad į šį skyrių patenka asmenys, turintys aukštą savižudybės riziką, taip pat tie, kuriuos būtina prižiūrėti visą parą, tie, kurių realybės vertinimas sutrikęs, jie patiria psichozes ir panašiai. Ir tie, kurie atvežami neplanuotai, pavyzdžiui, naktį su greitosios pagalbos automobiliu.
Ypatingi reikalavimai čia taikomi ne tik pacientams, bet ir juos lankantiems asmenims. „Lankymas yra kaip ir visur, gal tuo skiriasi, kad mes labai apžiūrime daiktus, – kalbėjo L. Bukelskis ir vardijo, kad pacientus lankantys asmenys negali su savimi turėti psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio, aštrių daiktų. – Dvi valandas priimame žmones, bet dabar, kai virusinis laikas, esame apriboję iki 15 minučių per dieną. Bet pavasaris, vasara jau pakeliui, kiemelis atidarytas visą dieną ir žmonės gali ilgesnį laiką išeiti su artimaisiais pasivaikščioti.“
Stikliniai daiktai, psichoaktyviosios medžiagos, skutimosi peiliukai, diržai, batų raišteliai – dalis daiktų, kurių negali turėti Ūmios psichiatrijos skyriuje gydomi pacientai. O ir kiemelis, apie kurį kalba gydytojas, juosiamas kelių metrų aukščio tvora.
Šis ligoninės skyrius skiriasi ir tuo, kad pacientai kartais rūko patalpų viduje. „Žmonės, kurie serga sunkiomis psichikos ligomis, jie negali staiga imti ir nutraukti rūkyti“, – situaciją paaiškino gydytojas, tačiau pridūrė, kad netrukus ligoninė kelsis į naują pastatą ir ten žada griežčiau tai riboti.
L. Bukelskis taip pat pastebi, kad jei prieš dešimtmetį daug asmenų buvo gydomi dėl alkoholio sukeltų psichozių, tai keičiasi. „Dabar yra labai daug jaunų žmonių, kurių psichikos sutrikimai yra provokuoti psichoaktyviųjų medžiagų, – kalbėjo Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėjas. – Alkoholį pakeitė psichoaktyviosios medžiagos.“
Gydytojas prisiminė atvejį, kai į gydymo įstaigą buvo paguldytas vos aštuoniolikos sulaukęs jaunuolis iš prestižinės sostinės mokyklos. „Mes nuo aštuoniolikos priimame ir jie išsipasakoja įspūdžius. Vienas buvo iš labai geros Vilniaus mokyklos, tai jie sakė septintoj klasėj lygiai septyniese vartojo narkotikus. Tikrai mokykla gera ir tokie yra skaičiai. Baisu“, – Delfi laidoje „Ar galiu užeiti?“ kalbėjo L. Bukelskis.
Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti tokius padarinius, kuriuos atskirti nuo šizofrenijos sunku ir patiems medikams. „Dažnai psichoaktyviosios medžiagos provokuoja sutrikimus, kurie primena šizofreniją. Ir mes negalime pasakyti, ar čia šizofrenija, ar narkotikų provokuotas. Tiek sutrikęs mąstymas, tiek sutrikęs realybės vertinimas, kad dažnai ir būna, kad diagnozuojam šizofreniją. Bet, na, realybę parodo tiktai laikas. Jeigu žmogus sugeba paskui tam tikrą ilgą laiką nevartoti medžiagų, tada galim pasakyti, čia buvo ta ar ta diagnozė. Ir tai apytikriai, ir tai – ne visada“, – pasakojo L. Bukelskis.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taikomos ir meno terapijos, tarp jų – ir dailės, muzikos, tekstilės užsiėmimai. Dienos stacionare – ir audiovizualinės terapijos. Meno terapijos klases aprodę čia dirbantys ergoterapeutai pasakojo, kad kartais pats pacientas negali tiek apie save pasakyti žodžiais, kiek pasako jų sukuriami kūriniai.
Vasaros gatvėje esantį psichikos sveikatos centrą galime vadinti labiausiai mitais apipinta ligonine sostinėje. Tačiau, pasakodamas apie pokyčius, ligoninės vadovas M. Marcinkevičius teigia, kad tramdomųjų marškinių čia jau tikrai nerasime, kaip ir palatų mikštomis sienomis, tačiau Ūmios psichiatrijos skyriuje vis dar yra durų be rankenų.
Delfi laida „Ar galiu užeiti?“ kviečia pasivaikščioti po mitais apipintą žymiąją psichiatrinę ligoninę, kurią dažnas žino kaip ligoninę Vasaros gatvėje:
