„Daugeliu atveju manau, kad tai yra tiesiog vyresnius įžeidžiantis pasiūlymas“, – LNK žinioms sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius Teodoras Medaiskis.

Išmoka tėvams siūloma skaičiuoti nuo visų pilnamečio vaiko gaunamų pajamų, išskyrus ligos, motinystės ar kitas socialines išmokas.

„Patys žinote, kiek kovota buvo mūsų socialinės apsaugos sistemoje su tuo, kad vaikai, grubiai pasakysiu, nebūtų gimdomi tik dėl pašalpų.

Tai šiuo atveju mes lyg sukuriame situacijos – jeigu norėsi senatvėje gyventi sočiau, tai turi turėti didesnį vaikų būrį“, – teigė mediatorė, VU lektorė Simona Vilkelytė.

Seimo opozicijos atstovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, jog šis principas būtų žengimas atgal.

„Ir manau, kad to, jeigu mes galvojame apie gerovės valstybę, neturėtume sau to leisti“, – tikino jis.

VU profesorius T. Medaiskis tikino, jog gal ir patys vaikai nenorėtų atiduoti 5 procentų uždarbio.

„Bet manau, kad dar labiau nenorėtų patys tėvai, kad jie būtų našta savo suaugusiems vaikams“, – teigė VU profesorius.

Perspėjama, kad tokia tvarka tik dar labiau didintų socialinę atskirtį, o panašaus reguliavimo apskritai niekur kitur Europoje nėra.

„Mes dabar Sodros biudžete turime pinigų, tai dalis žmonių tiesiog pradėtų gauti jų daugiau, nes jų vaikai dirba ir uždirba“, – svarstė L. Kukuraitis.

Esą siūlomas 5 procentų priedas būtų tarsi atlygis už tai, kad tėvai išlaikė ir užaugino vaikus. Ir nors tokią Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą įregistravo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas, premjerė Ingrida Šimonytė, jog pastarasis pasako tiek daug keistų dalykų, kurių kartais net neišeina vertinti.

„Neturiu, ką pasakyti. Manau, kad dauguma atsakingų vaikų ir taip padeda savo tėvams visais būdais, kokiais tik gali“, – sakė premjerė.

VU profesorius T. Medaiskis kalbėjo, jog projekto autorius pamiršo, kuriame amžiuje gyvena.

„Juk ne XIX amžiaus pradžioje, o XXI amžiuje. Reikia jam priminti, kad niekas taip nesielgia. Pasaulyje, išskyrus visiškas diktatūras kaip Turkmėnijoje buvo padaryta – atšaukė pensijų sistemą ir liepė vaikams išlaikyti savo tėvus“, – tikino VU profesorius.

O LNK žinių kalbintų gyventojų nuomonės tėvų išlaikymo klausimo skiriasi. Vieni sako, kad nebūtų prieš tokį reguliavimą. Kadangi tėvai dažnai finansiškai prisideda ir vaikams jau suaugus.

„Šiuo metu daugiau man. Tai nebūčiau prieš“, – kalbėjo viena vilnietė.

Kiti piktinasi, kad apskritai valdžioje esantiems šauna į galvą registruoti tokias pataisas.

„Jeigu žmogus jaučia atsakomybę už tėvus, kažkokią tai pareigą, jis savaime padeda. Todėl manau, kad valstybė į tai neturėtų kištis“, – kalbėjo moteris.

Kitas LNK žinių kalbintas vilnietis teigė, jog kiekvienas turi pats savimi pasirūpinti.

„Ir jeigu tu jau suaugęs nesugebėjai per savo visą gyvenimą pasirūpinti savimi, tuo pačiu savo šeima – tai prie ko čia vaikai? Ten yra jų gyvenimas. Yra vyresnių žmonių gyvenimas jau gal yra jų netinkamo gyvenimo pasekmė“, – kalbėjo vyras.

Visgi, Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus tėvus.

„Mūsų taip visų mėgiamas Konstitucijos 38 straipsnis nustato, kad vaikai turi gerbti savo tėvus, globoti juos senatvėje“, – priminė mediatorė, VU lektorė S. Vilkelytė.

O tie, kurie finansinės pagalbos iš vaikų nesulaukia gražiuoju, kreipiasi į teismą. Pasirodo, kad piniginę paramą iš tėvų prisiteisti bandoma toli gražu ne pavieniais atvejais. Vien šiemet tokių bylų jau suskaičiuojamos kelios dešimtys.

Pasak ekspertų, vaikus į teismą paduoti ryžtasi tie, kuriems išlaikyti artimo ryšio nepavyko.

„Apibūdinti, kad tai savo vaikais nesirūpinę tėvai tikrai nebūtų negalima. Galbūt pasakyčiau taip – nelaimingi tėvai“, – sakė S. Vilkelytė.

Tiesa, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kodėl tėvai gauna mažas pensijas. Galbūt visą gyvenimą nedirbo, o dabar – reikalauja išlaikymo. Taip pat, ar tinkamai vykdė savo tėviškas pareigas.

„Daugiau nei pusė būna tie atvejai, kai tėvų prašymai yra nepatenkinami“, – teigė VU lektorė.

Dalis su vaikais nesibylinėjančiųjų iš tiesų turi sukaupto turto, iš kurio galėtų gyventi.

„Mielieji, gyvenkite kiekvienas iš savo kišenės ir džiaukitės kiekviena diena“, – ragino LNK pašnekovė S. Vilkelytė.

Apklausos rodo, kad Lietuvoje 4 iš 10 gyventojų be finansinės šeimos, ar valstybės paramos neišgyventų.

Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: