Darbų paieškos portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, jog jau ir šiandien
yra pasiūlymų dirbti užsienyje, tačiau procesai kiek sulėtėję. „Dažnai minima, kad darbas garantuojamas po karantino. Pasiūlymų yra, tik žmonės į juos reaguoja atsargiau, neskuba kandidatuoti“, – pastebėjo ji.
Kažin ar bus tiek daug galimybių, kiek anksčiau
Anot ekonomistų, per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Tačiau šiandien baiminamasi, jog dėl koronaviruso krizės situacija ir vėl iš esmės pasikeis – nauja emigracijos banga gali būti didžiausia per visus praėjusius metus.
R. Karavaitienė įsitikinusi, jog tikroji padėtis paaiškės vos pasibaigus karantinui – dabar iš šalies niekas išvykti negali. „Šiuo metu vyksta dairymasis, pokalbiai, o realūs veiksmai prasidės pasibaigus karantinui – ir čia gali būti daug velniavos“, – didesnio emigracijos antplūdžio galimybės neatmetė ji.
Greičiausiai, anot jos, į darbo skelbimus užsienyje sureaguos tie, kurie dėl koronaviruso pandemijos prarado darbą, yra žemesnės kvalifikacijos, turi panašaus darbo patirties. Taip pat tie, kurie dėl karantino neturi galimybių dirbti, prekybos, turizmo sektoriaus darbuotojai.Šiandien darbo rinkoje paprasčiau išsilaikyti užimantiems aukštesnes pozicijas, susijusiomis su gamyba, informacinėmis technologijomis (IT), bankine draudimų veikla.
Pasak R. Karavaitienės, pasibaigus karantinui pagrindinės lietuvių emigrantų tikslo šalys koreguosis – mėgstamą pietų kryptį teks iškeisti į šiaurės, vakarų Europos šalis, tokias kaip Vokietija, Švedija, Danija. Pietų šalyse turizmo sektorius sustabdytas – nežinia, kaip greitai jis atsistatys, kažin ar bus tiek daug galimybių, kiek anksčiau.
Stiprios ekonomikos vakarų Europos šalys operatyviai reaguoja į susidariusią situaciją. „Jau matome, kaip greitai jos geba reaguoti. Pavyzdžiui, Vokietija. Jau dabar paskelbė laukiantys darbuotojų iš Lietuvos, siūlo darbą gamyboje, statyboje, sandėliuose, žemės ūkyje. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kada baigsis karantinas ir kokius veiksmus priims mūsų Vyriausybė“, – sakė R. Karavaitienė.
Sprendimai jau pavėluoti
Jos manymu, emigracijos bangą galintys suvaldyti sprendimai jau yra pavėluoti (gerom keliom savaitėm) – verslo procesai greiti. Pavyzdžiui, Latvijos vyriausybė dar kovo mėnesio viduryje paskelbė, kad įkuria milijardo eurų dydžio fondą, kurio lėšomis per koronaviruso krizę bus remiami verslininkai. „Latviai sugebėjo greitai reaguoti, stabilizuoti padėtį, todėl nepatirs tiek daug problemų kaip Lietuva. Verslui kiekviena diena brangi, o čia – ištisos savaitės... Verslui tai milžiniškas praradimas, atstatymas gali užtrukti labai ilgai“, – teigė pašnekovė.
Tačiau dar ne viskas prarasta. Anot R. Karavaitienės, viskas priklausys nuo Lietuvos Vyriausybės, nuo to, kiek ji bus ryžtinga, kokius priims verslo gelbėjimo veiksmus. Tai, kas vyksta dabar – verslo negelbėja.
Regis, ties penktąja emigracijos banga 2015-aisiais įvyko atoslūgis – emigrantų sumažėjo. Kaip skelbia Oficialios statistikos portalas (osp.stat.gov.lt) per pastaruosius dešimt metų (2009–2018 m.) emigravo 467 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Šiuo laikotarpiu imigravo 185,1 tūkst. žmonių, iš jų 138,2 tūkst. (74,7 proc.) buvo grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 46,9 tūkst. (25,3 proc.) užsieniečiai. 2009–2018 m. emigravo 281,9 tūkst. daugiau žmonių negu imigravo.
2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2017 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,5 karto (15,7 tūkst.).
Emigracijos bangos, anot R. Karavaitienės, prasideda ne iš gero gyvenimo. „Gali būti, kad dėl koronaviruso krizės emigracija padidės – tačiau daug kas priklauso ir nuo pasaulinės padėties. Kaip viskas susidėlios – tikimybių teorija“, – nedrįso prognozuoti ji.
Balandžio 20 dieną buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc.).
Karantinas padarė savo
Nepilnas šešias savaites besitęsiantis karantinas padarė savo. „Jeigu karantinas bus pratęstas dar dviem savaitėms, daug kas priklausys nuo to, ar bus švelninamos sąlygos, kokios išimtys daromos, kiek metama resursų gelbėti verslus ir pan. Nuo to priklausys ir nedarbo statistika, į kurią pusę ji keisis. Tačiau tendencijos nėra džiuginančios“,– nieko paguodžiančio nežadėjo pašnekovė.
Visgi šiokios tokios vilties suteikė – R. Karavaitienė paminėjo, jog šalyje vis dar yra įmonių, kurios šiuo metu ieško darbuotojų. „Yra sričių kur darbuotojai yra reikalingi. Tai žemės ūkis, statybos, transportas, IT, inžinerija, gamyba. Reikia tikėtis, kad viskas pajudės teigiama linkme, kad Vyriausybė priims teisingus sprendimus“, – vylėsi ji.
Įdarbinimo agentūros „Emigra“ direktorė Agnė Bureikė pastebėjo, jog ir esant karantinui kreipiasi žmonės, kurie norėtų išvykti į užsienį užsidirbti – ieško būdų, domisi kokios yra galimybės.
Kol neatsivėre sienos – kažin ar tai įmanoma. „Esame girdėję, kad yra galimybė vykti į Vokietiją per Kylį su keltu, turint kontraktą. Visgi sąlygos apsunkintos – reiktų automobilio. Tačiau ne visi gali vykti į užsienį savo automobiliu – ne visi jį turi, galbūt reikalingas giminėms. Tad dalis darbuotojų, kurie galėtų vykti – atkrenta“, – samprotavo A. Bureikė ir pridūrė, jog kol kas nėra nė vieno taip išvykusio lietuvio.
Paskelbus karantiną tautiečiai pasiskirstė į dvi skirtingas grupes: esantys Lietuvoje nenorėjo čia karantinuotis, siekė išvykti, o tie, kurie buvo užsienyje, priešingai, – norėjo pargrįžti namo. „Metė darbus, nors ir buvo planavę pabūti ilgiau – nežinomybė, neapibrėžtumas gąsdino. Nusprendė karantinuotis Lietuvoje“, – sakė „Emigra“ direktorė.
Į gimtinę emigrantai grįžo skirtingais keliais: vieni iki paskelbiant karantiną, kiti jau paskelbus, treti pasinaudojo papildomais skrydžiais iš Amsterdamo. Pavėlavusieji grįžo per Vokietiją. „Galimybių sugrįžti buvo, bet trūko informacijos“, – konstatavo A. Bureikė.
Ji nepastebėjo tendencijos, kad dėl koronaviruso krizės lietuviai labiau imtų regzti emigracijos planus: tie, kurie norėjo išvažiuoti prieš prasidedant epidemijai nuomonės nepakeitė – laukia kada galės išvykti. Tačiau neatmetė ir tokios galimybės, kad dėl išaugusio nedarbo Lietuvoje daugelis pasinaudos galimybe išvykti, vos tik atsivers sienos. Gali būti, kad tokių žmonių bus daugiau nei įprastai.
A. Bureikė nesiėmė svarstyti, ar emigrantai grįš atgal į buvusius darbus, kai situacija stabilizuosis: „Sunku pasakyti, karantinas gerokai pakoregavo planus. Galbūt kažkas planavo didinti pardavimus, dabar viskas stojo, pardavimai krito. Kažkas negali savo produkcijos išvežti į užsienio šalis, dėl uždarytų sienų. Vienai daliai sektoriaus darbuotojų reikės mažiau, nei buvo planuota, kitos išlaikys tokius pačius skaičius.“
Ateitis miglota
Eksemigrantų asociacijos vadovas Dovydas Petrošius pasakojo, jog dėl karantino namo grįžę lietuviai jau atbuvo kelias savaites saviizoliacijos, yra nusiteikę pakankamai pozityviai. Vieniems netgi pavyko užrašyti savo atžalas į darželius, kitiems – suplanuoti darbo pokalbius. Žinoma, yra tokių, kurie kaltina valdžią: esą viskas blogai, kai bus galimybė – apsisuks ir grįš iš kur parkeliavę.
Dabartinė JK padėtis – ne iš maloniųjų. Nespėję parvykti namo nekantraudami laukia kada atsidarys sienos. Yra vejami lauk iš nuomojamų būstų, atleidžiami iš darbų, o dirbančiųjų pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus – ateitis išvis miglota, kokių nors išmokų gali tikėtis tik vasaros viduryje. Darbdaviai esą rūpinasi tik tais, kurie oficialiai įdarbinti.
„Situacija pakankamai komplikuota. Tarp likusių juntamas noras grįžti į gimtinę, o sugrįžę namo – nežinioje. JK dirbo laikinus darbus – susirūpinę, nežino kaip bus toliau, kaip viskas dėliosis. Tačiau to nežino niekas“, – padėtį nušvietė D. Petrošius.
Dėl koronaviruso grėsmės namo grįžo nemažai lietuvių, daugelis jų – ketina pasilikti. Reemigracijos prasme, vaizdas neblogas. „Reikia galvoti apie tuos žmones, kurie grįžo, kaip juos po karantino įveiklinti, kokia bus integracijos programa. Problemos niekur neišnyko, tarp jų ir švietimo – vis dar opus išlyginamųjų klasių klausimas. Norint užlaikyti emigrantus, turime kažką jiems pasiūlyti – čia ir valdžios vaidmuo. Juk dažniausiai, jei per pusmetį, metus emigrantai savęs neatranda apsisuka ir keliauja kitur, arba į tą pačią šalį iš kurios atvažiavo“, – liūdnai reziumavo jis.