„Raginame Rusiją nedelsiant išlaisvinti Estoną Kohverą ir užtikrinti saugų jo grįžimą į Estiją“, - penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Taline sakė ministrai.
Pareiškime pabrėžta, kad Estijos saugumo policijos (KaPo) pareigūną Rusijos federalinė saugumo tarnyba rugsėjo 5 dieną pagrobė šiam einant tarnybines pareigas Estijos teritorijoje. Rusija estą oficialiai apkaltino šnipinėjimu.
„Ši šiurkšti provokacija Estijos atžvilgiu, kai buvo pažeista Estijos valstybinė siena, įsiveržta į jos teritoriją ir panaudojant ginklus bei jėgą pagrobtas bei į Rusijos Federaciją išvežtas tuo metu tarnyboje buvęs pareigūnas, privalo būti nedelsiant ir visapusiškai ištirta, o už šią provokaciją atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn“, - rašoma bendrame pareiškime.
Penktadienį Taline posėdžiaujantys užsienio reikalų ministrai taip pat išreiškė solidarumą su Lietuva dėl asmenų, atsisakiusių tarnauti sovietinėje kariuomenėje, persekiojimo.
Kaip informavo BNS, Lietuvos generalinė prokuratūra iš Rusijos sulaukė teisinės pagalbos prašymo dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietų kariuomenėje. Nuogąstaujama, kad Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia visiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai.
Baltijos ir Šiaurės šalių ministrai Taline taip pat konstatavo, kad būtina dėti daugiau pastangų, jog situacija Ukrainoje būtų stabilizuota.
„Reikia ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir skubiai reformuoti gynybos sistemą bei teikti ekspertinę pagalbą Ukrainos Vyriausybei. Ką tik Velse pasibaigęs NATO šalių vadovų susitikimas leidžia mums tikėtis padidinti regiono saugumą, tačiau tam turime eiti išvien, dirbti kartu, įgyvendindami priimtus sprendimus, ir kaip įmanoma labiau įtraukti NATO partneres – Suomiją ir Švediją“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.