Paramos Ukrainai dėžės – apytuštės

Šiandien – trečioji ir paskutinė diena, kai Lietuvos „Caritas“ vykdo paramos kovojančiai Ukrainai akciją. Tai pasirengti mokslo metams skirta akcija, tad prašoma aukoti sąsiuvinių ir kitų priemonių, reikalingų mokslams krimsti, skalbiklių švariai išskalbti mokinių drabužius. Spalvotų pieštukų ir flomasterių reikia tam, kad už savo laisvę kovojančios šalies vaikai bent popieriuje galėtų kurti gražų ir spalvotą gyvenimą.

Paramą renkančioje Panevėžio vyskupijos „Carito“ būstinėje Upytės gatvėje suaukotiems daiktams skirtos dėžės vakar apie pusiaudienį buvo tuštokos. Aukas priimantys savanoriai svarstė, kad ne tik rusų bombarduojami ir žudomi ukrainiečiai pavargo nuo karo – remti juos, matyt, pavargome ir mes.

To paties, ką perkame savo vaikams

Per pusantros paramos rinkimo dienos panevėžiečiai antradienį buvo paaukoję pakelį kakavos miltelių, kelis maišelius kruopų, taip pat kelis kilogramus miltų, aliejaus, žuvies ir mėsos konservų, sausainių.

Bet, Lietuvos „Carito“ koordinatorės humanitarinei pagalbai Sigitos Jasienės teigimu, šią, jau šeštąją, paramos rinkimo akciją maisto produktai nebuvo prioritetas.

„Dalis Lietuvos „Carito“ atstovų liepos mėnesį lankėsi kovojančioje Ukrainoje, – pasakojo ji. – Važinėdami po griaunamus miestus bei kaimus ir bendraudami su žmonėmis, išgirdo, kad jiems labiausiai trūksta higienos prekių – šalyje justi jų stygius. Skalbiklių, šampūnų, dantų pastos, muilo ypač prašė mamos, kurių vaikai lankys mokyklas. Dažna šeima gyvena apgriautuose namuose, rūsiuose, tačiau vaikus į mokyklas, kaip ir dera, nori išleisti švarius.“

Per pusantrų metų karo rusai visiškai sugriovė daugiau nei 180 mokyklų, per 1 300 švietimo įstaigų apšaudyta, sprogdinta, kitaip apgadinta.

Sugriautos mokyklos – bene pagrindinė priežastis, kodėl ukrainiečiai moksleiviai priversti mokytis nuotoliu.

„Pamokas stebint internetu mažėja ir pats noras mokytis. O kai išgyvenamas kanceliarinių priemonių stygius, uždegti mokinių norą siekti žinių dar sudėtingiau. Tad mes, Lietuvos „Caritas“, prašome Ukrainos vaikams dovanoti gražių, spalvingų sąsiuvinių, rašiklių, – kalbėjo S. Jasienė. – Jei kas išgali bei nori tai padaryti, taip pat prašome nupirkti kuprinių, penalų, dažų spalvinti ir visko, ką perkame mokyklas lankantiems savo vaikams. Šie daiktai karo siaubą patiriantiems ukrainiečiams bus didžiulė dovana.“

Tekdavo išmesti į konteinerius

Koordinatorės humanitarinei pagalbai teigimu, dėžės, skirtos sudėti panevėžiečių dovanojamoms higienos prekėms, pilnėja greičiau nei kitos. Viena organizacija paaukojo nemažai vaikams skirto šampūno bei skalbimo miltelių pakuočių. Šių daiktų atneša ir pavieniai žmonės.

Sunešta nemažai sauskelnių suaugusiesiems. Pilnėja dovanojamo muilo, dantų pastos pakuočių dėžės.

Vakar vidudienį „Carito“ būstinėje „Sekundės“ kalbinta viena miesto gyventoja irgi sakė pirkusi šampūno, dar aliejaus. Kita atnešė glėbelį dantų pastos pakuočių. Abi moterys pasvarstė, jog galėtų paaukoti ir žieminių drabužių, bet per šią akciją jų neprašyta.

S. Jasienės tikinimu, „Caritas“ mielai priima ir kitus daiktus – drabužius, avalynę. Tačiau jie turėtų būti tikrai geri, tinkami dovanoti.

„Visus iki šiol neštus rūbus, apavą rūšiuodavome ir, deja, nemažai dovanotų daiktų tekdavo gabenti į tekstilės konteinerius, vėliau jie būdavo utilizuojami“, – apgailestavo Lietuvos „Carito“ atstovė.

Tinklai be mazgų

Be to, kad į Panevėžio vyskupijos „Carito“ būstinę šiuo metu neša labdarą, jau gerą pusmetį panevėžiečiai čia renkasi pinti maskuojamųjų tinklų, reikalingų Ukrainos kariuomenei.

Pasak S. Jasienės, pynėjų sulaukiama antradieniais. Po vidudienio pinti tinklus imasi Panevėžyje gyvenantys Ukrainos karo pabėgėliai, o jau po darbo valandų įsitraukia ir lietuviai.

Per tiek laiko, „Carito“ atstovės teigimu, spėta įgyti ir vertingos patirties.

„Kai pradėjome pinti vasario mėnesį, stengėmės, kad tinklai būtų gražūs ir dailūs. Bet tie, kas juos nuvežė į Ukrainą ir atidavė kovotojams, grįžę aiškino, kad nei grožio, nei dailumo maskuojamiesiems tinklams nereikia. Ir pinant negalima rišti mazgų, nes, pasirodo, Rusijos kariuomenės paleisti dronai juos užfiksuoja“, – paaiškino S. Jasienė.

Reikalingų spalvų audinių atraižomis tinklų pynėjus aprūpina šalies siuvimo įmonės.

„Iki pradedant pinti tinklus, čia, „Carito“ būstinėje, buvo liejamos vadinamosios apkasų žvakės. Karpydavome kartoną, lydydavome žmonių suneštas žvakes, parafiną ir pildavome ir tuščias švarias konservų dėžutes. Tokios apkasų žvakės buvo vežamos į Ukrainą, jos skirtos ir kovotojams, ir tiems ukrainiečiams, kurie per oro antpuolius priversti slėptis rūsiuose ar kitokiose slėptuvėse“, – sakė koordinatorė.

Viliasi, kad dėžės dar papilnės

Rinkti kovojančiai Ukrainai skirtą labdarą šiuo metu pakviesti ir Ukrainos karo pabėgėliai. Panevėžyje tą daro „Carito“ liemenę vilkintis Michailas. Vyriškis, atvykęs čia iš Luhansko, sakė pasirengęs pabūti ir krovėju, kai bus išgabenama panevėžiečių suaukota labdara.

Per šią Ukrainai paremti skirtą akciją taip pat renkamos ir piniginės lėšos. Jas, pasak S. Jasienės, labai paprasta pervesti – sąskaita skelbiama viešai.

Lietuvių suaukotus pinigus planuojama panaudoti atstatant Rusijos sprogmenų apgadintus senjorų namus ar juos remontuoti.

Kiekvienas paaukotas daiktas, maisto produktas registruojamas. Tai, kas suaukota panevėžiečių, bus gabenama į Lietuvos „Carito“ centrinę būstinę Kaune, paskui išvežama į Ukrainą.

„Norėtųsi, kad iš Panevėžio į Ukrainą iškeliautų kuo pilnesnės paramos dėžės“, – prisipažino „Carito“ atstovė.