aA
Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės. Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Pandemijos akivaizdoje – 2 ryškiausi lyderiai: žmonės atsakė, kas geriausiai išspręstų Lietuvos problemas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama.

Lentelė
Lentelė

Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.

Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).

Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų

Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės.

Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.

Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.

Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).

Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato

Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę.

Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra.

Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.

Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas

„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų.

„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų.

Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.

Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.

„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.

„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.

I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė

„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.

„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.

Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.

„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.

Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.

„Nei Landsbergis nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius.

Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstieičiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.

„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skvereliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.

D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai

Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje. Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.

„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 - 30 dienomis.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(90 žmonių įvertino)
2.6778

Top naujienos

Vilniuje – kraupi meilės drama: tegul šis Romeo dabar nors ir žemę graužia

Tai buvo kerštas merginai – už tai, kad ši nutraukė vos kelias savaites trukusius artimus...

Uzbekus į Lietuvą atsivežusios įmonės atstovas: prašėme testuoti visus, mums buvo atsakyta, kad tyrimai brangūs (41)

Dvidešimt keturis Uzbekijos piliečius į Lietuvą atsivežusi Kauno įmonė „ Hegelmann Transporte...

Astravo AE „gali pradėti veikti artimiausiu metu“: pildys apsaugos priemonių rezervus, kaups maisto atsargas pildoma

Ketvirtadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pripažino, kad netrukus pradėti veikti...

JK žvalgyba: Rusijos programišiai bandė pavogti kuriamą COVID-19 vakciną papildyta 16.30 (208)

Rusijos kibernetiniai šnipai bandė pavogti kuriamą koronaviruso vakciną , teigė Jungtinės...

Dažnas kartoja tą pačią klaidą: ne vietoje pasistatę palapinę galite sulaukti net kelis šimtų eurų siekiančią baudą

Stovyklavimas su palapinėmis – smagus vasaros užsiėmimas, kuris leidžia pabūti arčiau gamtos...

Su valstybe susijusių įmonių vadovai ir jų turtai: yra ir milijonų, ir skolų (15)

Trečiadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė gyventojų pajamų turto deklaracijas...

Oksfordo universiteto mokslininkai nusiteikę optimistiškai: kuriama vakcina rodo daug potencialo (14)

Pradiniai Oksfordo universiteto mokslininkų sukurtos potencialios vakcinos nuo COVID-19...

Nausėda Landsbergiui: už Astravo statybų stovi Maskva, Putinas atvažiuoja į atidarymą papildyta 17.25 (501)

Prieš Astravo atominę elektrinę su bendraminčiais Politinių kalinių ir tremtinių ir...

Petruškevičiaus puoštoje terasoje su dukra sužibo Viktorija Siegel ir pulkas kitų garsenybių (5)

Liepos 16-ąją, ketvirtadienį, būrys žinomų žmonių ir kitų lankytojų buvo pakviesti užsukti...

Prezidentūra: Astravo AE kelia grėsmę Lietuvai (21)

Valstybės gynimo taryba (VGT) ketvirtadienį aptarė Lietuvos pasienyje baigiamos statyti Astravo...

|Maža didelių žinių kaina