Apie tai Seimo konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis ir politikas Vytautas Sinica kalbėjo penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Maldeikis: negalime nereaguoti
M. Maldeikio teigimu, vertybinė užsienio politika kalba apie supratimą, koks bus 21 amžius.
„Galbūt tos vertybinės politikos problema yra, kad tas žodis „vertybės“ tartum suponuoja, kad čia kažkokios vienuolyno regulos – toks įsivaizdavimas, kad tai apie kažką labai švento, kas neturi jokio ryšio su realybe.
Realiai vertybinė politika remiasi idėja, supratimu ir nacionaliniais interesais, nes yra supratimas, apie ką bus 21 amžius. Jis bus apie priešpastatymą stiprėjančių autoritarinių režimų, ką mes matome Rusijos, Kinijos, Irano, kitų ašių jėgoje ir liberalių demokratijų, ką turime Vakaruose“, – sakė parlamentaras.
Lietuva, pasak jo, neišliks, jeigu darbotvarkę nustatinės autoritariniai režimai.
„Planas yra vienas – šalies nacionaliniai interesai. Kaip jau minėjau, tokiame pasaulyje, kur darbotvarkes nustatinėja Kinija ar Rusija, mes tiesiog neišgyvensime“, – akcentavo M. Maldeikis.
Jo teigimu, stebint įvairias autoritarines šalis, reikia veikti įvertinus kontekstą, nes veikia skirtingi nacionaliniai interesai.
„Putinas daro tai ne dėl to, kad jis yra vienas, o dėl to, kad jis turi augančią Kiniją ir jis puikiai supranta, kad visas JAV dėmesys iš šio regiono pereina kovai su Kinija. Mes gyvename pasaulyje, kur vis daugiau viskas pririšta vienas prie kito Mes negalime nereaguoti“, – kalbėdamas apie Rusijos grėsmę sakė Seimo narys.
Jei Lietuva nevertins giluminių kontekstų, tuomet, anot M. Maldeikio, teks gyventi su tuo, ką pasiūlys didžiosios galios.
„Mes negalime sau to leisti“, – akcentavo jis.
M. Maldeikis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje procesai kartais įvyksta netikėtai, nes yra daug nežinomųjų.
„Aš įsivaizduoju, kaip vystysis pasaulis ateityje, tačiau tai daugiau globali diskusija“, – komentavo parlamentaras.
Jis teigė, kad Rusija jau nebėra atskiras žaidėjas – Kremlius žaidžia kartu su Kinija.
„Jo dabartinė pozicija ir leidimas sau kelti tokias sąlygas Vakarams yra dėl vieno paprasto dalyko – jie sutarę su Xi Jinpinu, kad žais dviem frontais ir spaus JAV administraciją dviem frontais – vieną per Ukrainą ir Eurpą, kitą – per Taivaną ir tą regioną. Tai koordinuota veikla“, – tvirtino M. Maldeikis.
Pasaulis, pasak jo, su laiku pasidalino į du blokus – demokratijos ir autokratijos. Visgi Kinijos agresyvi reakcija į Lietuvos veiksmus, politiko nuomonė, iš tikrųjų pirmiausia kilo ne dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
„Ši reakcija yra visų pirma ne dėl atstovybės, reikia labai aiškiai tai suprasti. Tai tik nurašoma ant jos. Ši reakcija pirmiausia yra dėl 17+1“, – sakė parlamentaras.
M. Maldeikis taip pat pažymėjo, kad apie tokį žingsnį svarsto ir kitos šalys.
„Yra apie tai svarstoma ir aš net neabejoju, kad taip bus. (…) Nesunku pamatyti, kokia atėjo naujoji Čekijos Vyriausybė, kokią poziciją turi Estija, kitos šalys“, – teigė Seimo narys.
„Mūsų nacionalinis interesas, kad kuo mažiau būtų autoritarinių režimų, nes mes užsienio politikoje kalbame apie domino efektą. Vienai šaliai tapus autoritarine, jo kaimynas irgi juda link ten ir tai jau yra rgėsmė mūsų nacionaliniams interesams. Mums reikia priešingo domino efekto“, – sakė M. Maldeikis.
Jo teigimu, Lietuva turi siekti, kad Baltarusijoje susiformuotų antirusiška karta, o Europa, pasak politiko, ir taip su laiku taps vis labiau antikiniška.
„Mes turime būti proaktyvūs, siekti savo interesų“, – tvirtino M. Maldeikis.
Sinica: noras gelbėti visą pasaulį yra naivus
Politikas V. Sinica atkreipė dėmesį, kad vertybinės užsienio politikos kryptis valdančiųjų buvo įrašyta į koalicijos susitarimą.
Visgi, pasak jo, reagavimas į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje nebūtinai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus.
„Aš bent nematau, kaip šitas išimasis visame pasaulyje atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Labai sutinku, kad yra be proto kintanti geopolitinė situacija tiek mūsų regione, tiek apskritai visame pasaulyje. Toje kintančioje situacijoje tikėtis, kad mūsų kažkokie veiksmai dėl Kinijos ar pasirinkime bet kokį regioną, kuris nėra tiesiogiai mus liečiantis ir kur mes savo aktyviais veiksmai sukuriame įtampas bei savo pačių dalyvavimą, prireikia tada ieškoti, kas mus gintų, palaikytų ir taip toliau – manyti, kad tokie veiksmai gali po to tiesiogiai sukurti didesnį saugumą Lietuvai, aš sakyčiau, per daug yra kintamųjų, kad tai būtų protinga“, – teigė V. Sinica.
Dėl to, pasak jo, reikia nusistatyti prioritetus ir taikyti protingumo principą.
„Mes turime vieną labai aiškią grėsmę – šalį, kuri niekada geopolitiškai pagal savo kodus ir interesus mums draugiška, Rusiją. Tai yra tai, į ką mes turėtume orientuotis“, – akcentavo politikas.
Pastaraisiais metais Lietuva, anot V. Sinicos, kuria naujus konfliktus, kurie be mūsų veiksmų nebūtų atsiradę.
„Tų konfliktų galėjo nebūti, jie sunkina mūsų situaciją, išskaido mūsų pajėgumus“, – tvirtino laidos dalyvis.
Jo teigimu, noras ginti demokratiją, žmogaus teises visame pasaulyje yra gražus, tačiau nebūtinai racionalus.
„Tai yra naivus noras. Yra šalis, jos konkreti geopolitinė situacija ir jos būtinybės, ir nebūtinybės. Tu neini gelbėti viso pasaulio, ypač kai esi ta mažoji šalis“, – kalbėjo V. Sinica.
Politiko teigimu, yra tikslinga palaikyti Taivaną, bet klausimas, kaip.
„Tai nėra protingas veikimas“, – teigė V. Sinica.
Politiko nuomone, Lietuva turi būti proaktyvi, ieškodami kuo daugiau sąjungininkų.
„Šiandien vertybinė užsienio politika bent savo rezultatais yra konfliktų generavimo politika. Lietuvai reikėtų optimizuotis konfliktus tiek, kiek yra įmanoma apskritai, kad Rusija būtų konflikto ašis ir maksimumas, kiek įmanoma, turėti sąjungininkų, kurie suprastų mūsų požiūrį į ją.
Vertybinė užsienio politika kol kas, mano akimis, eina priešinga linkme“, – kalbėjo V. Sinica.
Tai, pasak jo, yra avantiūriška, nes pradedami procesai, kurie po to verčia Lietuvą ieškoti pagalbos kitur.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ žiūrėkite čia:
