Penktadienį, kalbėdama diskusijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), buvusi šalies vadovė akcentavo jau ir anksčiau savo išsakytą mintį, kad Rusija turi būti sustabdyta Ukrainoje. Tačiau šį kartą jį pasakė ir dar šiek tiek daugiau.
„Aš buvau prezidentė , ir žinau karinius dalykus, aš buvau ginkluotųjų pajėgų vadė, ir aš puikiai žinau, ką kalbu. Ir ten nebuvo jokia emocija tas mano tvytas, kai aš kalbėjau, kad nugalėti būtina ir sustabdyti karo lauke. Ir ne Lietuvos teritorijoje,nes ji per maža.
Žinote, yra toks pavyzdys, kodėl reikia pirkti šiek tiek didesnį automobilį, priekį didesnį, kad būtų suspaudimo erdvė avarijos atveju. Čia tiesioginė analogija šaliai, kurios skersmuo trys šimtai kilometrų“, – aiškino D. Grybauskaitė.
Kas gi yra tie trys šimtai kilometrų, kodėl jie svarbūs, ir ką jie reiškia praktiškai mūsų apginamumo prasme, „Delfi“ paprašė karybos ekspertų paaiškinimo.
Atsargos majoras Darius Antanaitis paaiškino, kad tai yra vadinamasis operacinis gylis, ir pateikė analogiją, leidžiančią geriau suprasti esmę.
„Lietuva ir Ukraina yra kaip du stiklainiai. Jeigu į vieną stiklainį pripilame pusę ryžių ir pusę grikių, taip atrodo karas Ukrainoje. Tai yra pusę rusai užėmę, o pusę ukrainiečiai kontroliuoja. Lietuvos atveju tas stiklainis būtų sukratytas. Tai yra rusų būtų aplinkui visur. Mes neturime operacinio gylio, kad galėtume juos tiesiog stabdyti.
Nes vis tiek jie galės pakankamai giliai įsiveržti, ir tada mes jau turėsime juos naikinti savo teritorijoje, pakankamai giliai įsibrovusius“, – aiškino D. Antanaitis.
Pasak atsargos majoro, gynybos požiūriu „tai reiškia, kad mums reikia turėti čia nuolatines NATO bazes. Mums reikia turėti puikią žvalgybą, kuri mums galėtų ankstyvą perspėjimą duoti. Ir mums reikia turėti pakankamai daug resursų decentralizuotų tam, kad rusai negalėtų vienu smūgiu sunaikinti arba užimti visko“.
Jo teigimu, bent jau iš dalies tuos dalykus jau turime.
„NATO daliniai pas mus dislokuoti, ir Vokietijos vadovaujamas batalionas ateityje augs iki brigados. Tai yra išaugs tris kartus. Mes galbūt per mažai investuojame į savo žvalgybą. Mes kalbame apie gelžbetoninius luitus Suvalkų koridoriuje, bet negalvojame tarkime apie žvalgybinius palydovus. Galbūt čia galėtų būti viena iš vystymosi perspektyvų“, – sakė D. Antanaitis.
Pilietinio pasipriešinimo svarba
Pasak atsargos majoro, pilietinis pasipriešinimas yra esminis elementas, „nes kariuomenė yra skirta atlaikyti pirmą smūgį, ir taip pat paruošti rezervą ir jam vadovauti“.
„Nuolat taikos metu išlaikyti kariuomenę, kuri gebėtų atsilaikyti prieš bet kokį priešą, yra per brangu, ir nėra racionalu, todėl pilietinis pasipriešinimas yra esminis. Juolab, kad reikia veikti prieš užnugarį, reikia vystyti partizaninį karą. Kitas dalykas, reikalingi ir savanoriai ir teritorinės gynybos daliniai, kuriuose žmonės eitų į kariuomenę, o ne bėgtų nuo jos, ir priešintųsi ir aktyviais, ir pasyviais veiksmais“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Ekspertas nebuvo linkęs save vadinti D. Grybauskaitės idėjos šalininku. Tačiau jo mintis iš esmės sutampa su išsakytąja ir buvusios šalies vadovės – „Rusijos kariuomenė turi būti sunaikinta Ukrainoje tam, kad ji negalėtų dar ilgą laiką atsistatyti“.
„Kuo didesni nuostoliai bus Rusijos kariuomenei Ukrainoje, tuo geriau Baltijos valstybėms ir Europai“, – sakė D. Antanaitis.
Sako, kad reikia keisti požiūrį iš esmės
Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis kritikavo kalbėjimą apie tuos tris šimtus kilometrų.
„Aš manau, kad mūsų civilinė visuomenės dalis nelabai įvertina ir pamiršta, kad mes esame NATO valstybė. Reikia kalbėti ne apie mūsų, o apie NATO teritoriją.
Mūsų teritorija, teisingai, nėra didelė, tik trys šimtai kilometrų, ir stabdymui mes neturime vadinamo strateginio gylio. Bet NATO tai turi strateginį gylį. Dėl to mums reikia galvoti apie gynybą ne Lietuvos, o regiono ribose. Čia yra didelė klaida, ką civilinė visuomenė pamiršta.
Mes, kariškiai, jau seniai sakome, kad reikia į gynybą žiūrėti regiono mastu. Tai reiškia, kad reikia planuoti kartu su lenkais, latviais, estais, su suomiais ir švedais, kai jie įstos į NATO, ir tada pasižiūrėti, koks bus mūsų strateginis gylis“, – sakė V. Malinionis.
Pasak jo, kol kas to realybėje mažai vyksta.
„Bet aš tikiuosi, kad šitas karas, kuris yra prasidėjęs, atvers akis, ir atsiras tam tikros politinės valios galvoti kitais masteliais. Tai yra ne vien apie gynybą, bet ir įsigijimus, ginkluotę, techniką, – viską, kas yra reikalinga.
Regiono mastu reikia derinti ir sinchronizuoti įsigijimus. Nes, jeigu mes, Lietuva, įsigyjame vienas platformas, latviai kitokias tų pačių šarvuočių kitokias platformas, lenkai – dar kitokias, tai mes net negalime vieni kitų remti, ir prarandame savo apginamumo gerą procentą. O, jeigu mes šitą sinchronizuotume, dešimtis kartų galėtume padidinti savo apginamumą“, – kalbėjo V. Malinionis.
Daugiau derinimo
Jam atrodo nesuprantama, kodėl, tarkime, mes negalėtume planuoti savo piliečių evakuacijos kad ir į Lenkiją.
„Bet paklauskite, ar apie tai bent jau galvojama? Kol kas apie tai dar negalvojama. Bet aš manau, kad reikia pradėti galvoti. Ir, jeigu kažkas atsitinka, tai mums reikia naudoti ir Lenkijos, ir Latvijos teritoriją, o, jeigu reikia, tai, galų gale, ir Vokietijos. Tie planai turi būti.
Mes, kaip kariškiai, skatiname, kad reikia pereiti į regioninio mastelio galvojimą, o ne likti savo kaimo daržinėje ir verkti, kad neturi kur dėti karvės, nes tvarto neturi“, – ironizuodamas kalbėjo V. Malinionis.
Pasak atsargos pulkininko, čia yra supratimo ir valios reikalas.
„Dabar yra puikus momentas, kad atsirastų politinė valia, kad prasidėtų sinchronizavimas tarp regiono valstybių – ir įsigijimai, ir planai, viskas turi atsirasti. Aišku, yra NATO planai, NATO greitojo reagavimo pajėgos, bet aš manau, kad mums reikia dar daugiau sinchronizavimo ir sąveikos – tiek planavimo, tiek ginklų įsigijimo net civilinės gynybos prasme.
Turi būti ir infrastruktūros sąveika. Pavyzdžiui, kalbame apie poreikį stiprinti kelių infrastruktūrą, ypač Suvalkų koridoriuje. Tvarkoje, tuomet turi būti sinchronizavimas su Lenkija ir NATO štabais“, – aiškino V. Malinionis.
Kalba apie brigadą
Kaip jau skelbta, balandžio pabaigoje Vilniuje viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs iš esmės prisidėti steigiant sąjungininkų brigadą Lietuvoje vietoje dabartinio bataliono, bet dėl didesnio vieneto kūrimo turi apsispręsti visas Aljansas, rašė BNS.
„Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip Aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
„Jeigu NATO apsispręs, kad (batalionas) turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – pridūrė ji.
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, ji šalyje yra dislokavusi apie 900 karių. Didinti šiuos vienetus iki brigados regiono šalys siekia reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Saugumas nuo Rusijos“
A. Baerbock teigimu, iki šiol galiojusi NATO atgrasymo strategija Baltijos šalyse nebėra tinkama. Pasak jos, Aljansas šiame regione su galima grėsme turi būti pasirengęs kovoti ir apsiginti iš karto.
„Ankstesnės NATO atgrasymo logikos Baltijos šalyse nebepakanka. (...) Toks požiūris nebėra tinkamas“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Pasak jos, užpultų, o vėliau atkovotų Ukrainos miestų patirtis rodo, kad reikalingas „saugumas nuo Rusijos“.
„Putino Rusija verčia rinktis naują kursą“, – sakė A. Baerbock.
