„Turime situaciją, kad dvi partijos, esančios Seime, vietoje bausmės vykdymo susirinko į įstatymų leidybos procesą. (...) Spręskime klausimą dėl dviejų kriminalinių politinių partijų frakcijų Seime likimo – jos turėtų nedalyvauti teisėkūros procese. Tik priėmus tokius procesus galėsime tęsti įstatymų leidybos procesą. Todėl prašau net nesvarstyti darbotvarkės, o stabdyti darbą ir kartu išspręsti šią problemą“, – prasidėjus Seimo posėdžio darbotvarkės svarstymui pasisakė D. Gaižauskas.
„Pirmininke, jūs turėtumėte būti pirmoji ir parodyti pavyzdį, atsiriboti nuo savo partijos, stabdyti narystę, nes jūs esate Seimo pirmininkė – aš jūsų prašau priimti sprendimą“, – tęsė jis.
Savo ruožtu posėdžiui pirmininkaujanti Viktorija Čmilytė-Nielsen nesileido į diskusiją, tik pažymėjo, kad neketina atsiriboti nuo partijos.
„Neketinu atsiriboti nuo savo partijos, ačiū už pasiūlymą“, – tarė ji.
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narių atstovė Agnė Širinskienė ragino konservatorius laikytis tų pačių skaidrumo principų, kokius jie, būdami opozicijoje, taikė socialdemokratų Vyriausybei.
„Taikykite nuosekliai tuos principus – jei kliuvo socialdemokratai, Narkevičiaus „kotletukai“, tai man keista, kodėl nekliūva Seimo pirmininkė, kuri yra nuteistos partijos pirmininkė ir vadovauja visam Seimui“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Bausmės vykdymo reikalaujantiems opozicijos atstovams liberalas, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, atkirto trumpai.
„Jei autobuso vairuotojas, veždamas keleivius, padaro avariją ir gauna baudą, tai tie keleiviai, kurie sėdi autobuse ir tie, kurie įsės kitose stotelėse, taip pat turėtų susimokėti tą baudą? Manau, analogija aiški ir nepūskite jūs čia savo rinkiminių kampanijų“, – sakė V. Pranckietis.
„Norėčiau kreiptis į kolegas šiek tiek žmogiškumo turėti. Dar nėra pasibaigę procesai ir mėtytis tokiais kaltinimais yra labai negražu ir labai neteisinga. Nepradėkime čia rinkiminės kampanijos“, – pridūrė opozicijos atstovė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Valdantieji opozicijos reikalavimus stabdyti Seimo darbą vadina teismo nuosprendžio intepretacijomis
Visgi, valdančiosios daugumos nariai laikosi anksčiau išsakytų pozicijų – apie pokyčius koalicijoje nesvarsto.
„Nematau pagrindo kažką keisti. Jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti, aišku, ji gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – žurnalistams Seime teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, klausiama apie iš opozicijos pasigirdusius raginimus parlamento vadovai pasitiktini pasitikėjimą.
Politikė nurodė, kad, vertinant „MG Baltic“ bylos nuosprendį, svarbu atskirti Liberalų sąjūdį nuo Darbo partijos. Pasak jos, kartu koalicinėje daugumoje veikiantys liberalai po 2016 m. skandalo ėmėsi ryžtingų žingsnių, jog taptų skaidresne ir taip pateisintų rinkėjų pasitikėjimą.
„Nuo pat pradžių, kai buvo pareikšti kaltinimai, Liberalų sąjūdis atsiribojo nuo tų partijos narių, kurie, kaip dabar panašu, ir vykdė nusikalstamą veiką. Pirmininkė, kuri tapo 2019 metais, niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų ir tai, kaip ji veda savo politinę bendruomenę į priekį“, – teigė ji.
Tuo metu kaltinamąjį nuosprendį gavusios Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko siūlymus stabdyti Seimo darbą vadina teismo nutarties interpretacijomis. Pasak politiko, Apeliacinis teismas neuždraudė partijai dalyvauti politikoje ar jos dabartiniams nariams būti renkamiems.
„Kolega Gaižauskas siūlo Liberalų sąjūdžio Seimo nariams nebedalyvauti įstatymų priėmime. Tai yra visiška jo interpretacija. Teismas nedraudžia partijai dalyvauti politinėje veikloje, dalyvauti būsimuose rinkimuose“, – savo poziciją žurnalistams dėstė E. Gentvilas, svarstydamas, D. Gaižauskas imasi tokių interpretacijų dėl nesupratimo ar politinio angažuotumo.
„Visi pabandys pašokti ant mūsų nelaimės. Ką darysi“, – pridūrė jis.
Visgi, politika sutiko, kad valdančioji koalicija turėtų aptarti susiklosčiusią situaciją ir tolimesnio darbo perspektyvas.
„Aš manau, kad mes valdančioje koalicijoje turėsime susėsti ir aptarti tą situaciją, kaip kas ką traktuoja. Kalbėti už visą valdančiąją koaliciją, už visą Seimą ar už Seimo pirmininkę aš neturiu įgaliojimų ir nemanau, kad esu pasirengęs“, – sakė E. Gentvilas.
Jam antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Visgi, pažymėjo parlamentaras, ar koalicijos kolegos liberalai norės paaiškinti situaciją, priklausys nuo jų pačių.
„Jeigu iš tikrųjų matys Liberalų sąjūdis, kad reikia kažkokių pasikeitimų, pakeitimų, tai aš manau, kad jie mus apie tai ir informuos“, – žurnalistams komentavo V. Mitalas.
„Visų pirma tai priklausys nuo jų pačių norų, jeigu jie norės – paaiškins situaciją, pakomentuos, kaip kartu jie įsivaizduoja tolesnį bendrą darbą. Tai kaip jau ir vakar sakiau, aš tikrai į tokį susitikimą ateisiu“, – patikino „laisvietis“.
Gentvilas tikina, kad Liberalų sąjūdis dalyvaus rinkimuose: sąskaitoje turime dvigubai daugiau nei skirta bauda
Nepaisant „MG Baltic“ byloje Apeliacinio teismo priimto sprendimo Liberalų sąjūdžiui skirti 376,6 tūkst. eurų siekiančią baudą, partija turi finansinių resursų dalyvauti artėjančiuose rinkimuose, tikina E. Gentvilas. Visgi politikas teigia, kad dėl dalyvavo prezidento rinkimuose partija dar spręs kitą savaitę vyksiančiame valdybos posėdyje.
„Mes partijos sąskaitoje turime dvigubai daugiau negu reikalaujama mokėti. Taip kad nepergyvenkite, mes rinkimuose dalyvausime ir aš tikiu liberalų rinkėjų supratimu, kas čia yra įvykę ir kieno kaltės ir atsakomybės čia yra. Todėl aš tikiuosi artimiausiu metu su kolegomis sutelkti partiją tolesniems veiksmams ir mes tikrai dalyvausime rinkimuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas.
Politikas mano, kad šį smūgį Liberalų sąjūdis atlaikys, kaip tai padarė ir 2016 metais.
„Vienasmenio partijos valdymo organo – partijos pirmininko nusikalstami veiksmai tampa atsakomybe partijai. Tai labai nemalonu, tai tikrai sudėtinga, kalbu ne apie finansinius aspektus, morališkai. Aš manau, kad mes turime atlaikyti. Mes esame parodę, kad smūgius atlaikome“, – pabrėžė jis.
Visgi politikas teigia, kad dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose partija dar spręs kitą savaitę vyksiančiame valdybos posėdyje.
„Spręsime antradienį partijos valdybos posėdyje. Aš nenoriu už tai kalbėti ir savo nuomonės sakyti“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.
Visgi politikas pabrėžė, kad Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir realiausia partijos kandidatė V. Čmilytė-Nielsen niekaip nėra susijusi „MG Baltic“ byloje nagrinėtais įvykiais.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės infor-mavimo priemonėse.
E. Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
