D. Žalimo kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu.
Laisvės partijos kandidatas pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose.
ELTA primena, kad artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios dar kelios politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko.
Taip pat yra žinomi 5 save išsikėlę kandidatai: advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.
Laisvės partijos kandidatas Žalimas: tikiuosi atkurti prezidento institucijos autoritetą
Šeštadienį savo programą pristatęs Laisvės partijos kandidatas į šalies vadovo postą Dainius Žalimas, teigia sieksiantis atkurti trūkstamą prezidento institucijos autoritetą.
„Lietuvos respublikos Konstitucija įpareigoja prezidentą ne tik būti ištikimam Lietuvos Respublikai ir paisyti Konstitucijos, bet ir būti lygiai teisingu visiems. Bet ar pastaruosius keturis metus prezidento institucija buvo lygiai teisinga visiems?(...) Šie principai kyla iš prezidento priesaikos žodžių, kuriais remdamasis aš tikiuosi atkurti institucijos autoritetą, telkiantį ir lyderiaujantį vaidmenį, sprendžiant, o ne marinuojant valstybės problemas“, – šeštadienį „Laisvės partijos“ suvažiavimo metu teigė D. Žalimas.
Lietuva tarptautinėje politikoje turi rodyti vienybę ir lyderystę
Kaip vieną aktualiausių klausimų D. Žalimas iškėlė tarptautinę politiką ir dažnai Lietuvos politikų rodomą vienybės trūkumą. Jis pabrėžė, kad siekiant ryžtingos Lietuvos pozicijos tarptautinėje erdvėje reikia užtikrinti, jog prezidentas nekonfliktuotų su kitų institucijų atstovais šiais klausimais.
„Čia reikėtų pasakyti vieną dalyką. Mes turime nustoti užsienio partnerių ir savo žmonių akivaizdoje plėšytis marškinius ir pyktis tarpusavyje. Respublikos prezidentas, kaip valstybės vadovas, yra atsakingas už atmosferą valstybėje, dėl to Lietuva turi kalbėti vieningu balsu“, – paminėjo kandidatas.
Lietuvos tarptautinės politikos prioritetais kandidatas įvardino šalies lyderystę Europos Sąjungoje ir NATO, laisvės gynybą, prisidedant prie pastangų kurti ir stiprinti vieningą laisvą pasaulį, ir aktyvią ekonominę diplomatiją, pritraukiant daugiau užsienio įmonių.
„Lietuva turi principingai pasisakyti už laisvės vertybės gynybą visur, nuo Ukrainos iki Taivano“, – pabrėžė jis.
D. Žalimas taip pat paminėjo, kad dėl geopolitinių veiksmų nulemtos Lietuvos patirties yra svarbi prezidento rolė inicijuojant ir priimant svarbius gynybos sprendimus, ypač išskiriant prioritetus. Jis pabrėžė, kad reikia užtikrinti daugiau lėšų gynybai, bei saikingą šiai sričiai skiriamų pinigų naudojimą.
„Visi sutariame, kad 3 proc. neturi būti riba. Bet turime ir nepamiršti ir to, apie ką nekalbama ir apie ką gėda neturėti nuomonės praėjus 2 metams po invazijos pradžios. Tai yra, kokie prioritetai, kuriems mes planuojame leisti didėjantį biudžetą. Ir Ukrainos karo pamokos turi būti išmoktos. Kad turi būti ne investavimas į abejotinos perspektyvos, tradicinę ginkluotę, bet į oro gynybą, priešraketinė gynyba, dronų pajėgumus“, – aiškino jis.
Turi būti didinama teisėjų kompetencija
Kaip svarbią Lietuvos problemą D. Žalimas taip pat nurodė teisėjų kompetencijų mažėjimą.
„Negalime nepastebėti nerimą keliančio teisėjų kompetencijos mažėjimo. Tai galime susieti su tuo, kad teismams trūksta prezidento dėmesio. Tą pasako faktas, kad 10 proc. teisėjų darbo vietų – neužpildytos. Todėl, tai bus vienas iš prioritetų“, – teigė kandidatas.
Taip pat, anot jo, teismų sprendimai turi tapti kiek įmanoma suprantami visiems, o teismų uždarumas turi būti paliktas praeityje.
Siūlo didinti finansavimą mokslui ir keisti socialinę politiką
D. Žalimas taip pat tikino, kad švietimo, sveikatos ir socialinės politikos sferose reikia efektyvumo didinimo ir neefektyvių sistemų pertvarkymo. Pasak jo, švietimo sistema per daug apkrauta biurokratinėmis procedūromis ir nepakankamai telkiasi į mokytojo profesijos pavertimą prestižine ir mokinių gerovės didinimą.
„Neturėdami išsilavinusių, su mokslo pažanga žygiuojančių žmonių, neturėsime ateities. Dėl to švietimo sferos resursai turi būti skiriami mokymosi kokybei gerinti. Ir tai gal įskaitome ir mokytojo profesijos gerinimą, ją paverčiant realiai prestižine. Turi būti didinama ir mokinių gerovė“, – komentavo D. Žalimas.
Jis paminėjo, kad ne mažiau nei 3 proc. BVP ateityje turėtų būti skiriama eksperimentiniams tyrimams ir mokslinei veiklai.
Taip pat kandidatas pabrėžė, kad sveikatos apsaugos sistema turi tapti tikrai prieinama, atsisakant tikslo išlaikyti beprasmių įstaigų tinklą. Tuo metu, jo manymu, socialinė politika turi būti apjungta su sveikatos apsauga, užtikrinant efektyvų išmokų suteikimą žmonėms.
„Sveikatos paslaugų realus prieinamumas turėtų būti šios valstybės prioritetu. Be abejo, ir nulinė tolerancija korupcijai ir sąžininga konkurencija sveikatos paslaugų sferai“, – sakė jis,
„Teisingesnė socialinė politika turi būti integruota su sveikatos sfera. Žmonės nejaus teisingumo, jeigu socialinės įmokos nebus susietos su išmokomis. Jeigu mokame greitai išsireikalauti baudas, mokėkime jiems padaryti ir socialines išmokas“, – paminėjo jis.
Visos šeimos turi būti lygios
„Laisviečių“ kandidatas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje ne visada laikomasi Konstitucijoje įtvirtintos visų šeimų lygybės, ir yra žeminamos šeimos, kuriose auginami vaikai nesusituokus ar išsiskyrus tėvams. Todėl, anot jo, Seimas turėtų kuo greičiau pripažinti civilinės sąjungos pagrindu sukurtas šeimas.
„Visi turi būti traktuojami taip pat, tiek vieniša motina ar tėvas, auginantys vaikus, tiek tos pačios lyties asmenų šeimos. Ir tai turi būti realiu mūsų visuomenės santarvės pagrindu“, – tikino D. Žalimas.
Taip pat politikas atskleidė, kad palaiko referendumą dėl daugybinės pilietybės.
„Aišku, turint saugiklius, aišku leidžiant tokią galimybę tik Lietuvai draugiškų ar geopolitiškai panašių valstybių šalių piliečiams. Bet tai turi tapti vienu iš prezidento prioritetų projektuojant šalies ateitį“, – teigė kandidatas.
Prezidento pozicija turi būti desakralizuota
Galiausiai „laisviečių“ kandidatas paminėjo, kad Lietuvos prezidentas turi būti atviras ir pasiekiamas, o ne primenantis „senovinį, intrigose paskendusį karaliaus dvarą“.
„Kovo 11-osios Lietuva turi būti atvira piliečiams valstybė. Konstitucija įpareigoją prezidentą būti pasiekiamu ir empatišku, gebančiu girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų, kuris laikosi Konstitucijos ir gerbia kitų teises ir laisves“, – aiškino D. Žalimas.
„Prezidentas nėra vadukas ar viršininkas, tai pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – pabrėžė jis.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
Laisvės partija patvirtino kandidatų į EP sąrašą ir partijos rinkiminę programą
Laisvės partija šeštadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas ir partijos rinkiminė programa. Taip pat patvirtinta, kad partijos atstovus ves Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas.
Į sąrašo lyderių trejetuką įtraukti buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir parlamentaras Vytautas Mitalas.
Į partijos sąrašą taip pat įtrauktas ministras Marius Skuodis, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, parlamentarai Monika Ošmianskienė, Kasparas Adomaitis, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkėvič, dar 17 partijai priklausančių kandidatų.
Partijos programoje tarp svarbiausių tikslų įvardijami laisvės gynyba ir saugumas, pliuralistinė demokratijos ir žmogaus teisės viršenybė, konkurencinga Europos ekonomika bei tvarumas ir energetinis saugumas.
EP rinkimai Lietuvoje vyks šių metų birželio 9 dieną.
