Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pradėtas 2021 m. sausio mėnesį, gavus pranešimą dėl Žalgirio klinikoje vakcina nuo COVID-19 ligos paskiepytų 24 asmenų, nepriklausiusių tuo metu nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms, primena prokuratūra.
Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuota, kad visi tuo metu prioritetinėms asmenų grupėms nepriklausę, tačiau paskiepyti asmenys su Žalgirio klinika buvo susiję tiesiogiai, t. y. vieni atliko apsaugos funkcijas, kiti atvykdavo dėstyti ir dirbti su studentais, dar kiti teikdavo savanorišką pagalbą plintant COVID-19 infekcijai. Darytina išvada, kad jų nepaskiepijus būtų kilusi rizika, jog jie gali platinti infekciją ir taip trikdyti klinikos darbą, pažeisti pacientų saugumą.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad Žalgirio klinikos atsakingi asmenys pažeidė teisės aktų nuostatas dėl prioritetinių asmenų skiepijimo, tačiau įvertinus susiklosčiusią situaciją, nuolat besikeičiantį reglamentavimą, paskiepytų asmenų santykį su klinika, nesant faktinių duomenų apie neteisėtus susitarimus ar korupcinio pobūdžio paskatas, matyti, jog šių asmenų veiksmai nebuvo tokie pavojingi, ir nesukėlė tokios didelės žalos valstybei, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami ir kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas.
Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų pagrįsti įtarimams, jog klinikoje buvo klastojami skiepijimo protokolai, o įvertinus byloje esančių duomenų visumą negalima teigti, jog savanorystės sutarčių ir grafikų sudarymas, galimai nurodant jose ankstesnes sudarymo datas, atsižvelgus į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes (COVID-19 infekcijos plitimas, didelis žmonių sergamumas šia infekcija, nuolatinė teisės aktų kaita ir keblumai juos taikant) padarė klinikai ir valstybei tokią žalą, kad galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą.
Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras konstatavo, kad Žalgirio klinikoje nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos, todėl atsakingų asmenų veiksmai galėtų būti vertinami ne baudžiamosios, tačiau tarnybinės (drausminės) atsakomybės prasme. Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atsakingoms institucijoms pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą skiepijimą organizavusių asmenų atžvilgiu.
