Griežta Europos Komisijos retorika
Pasak užsienio reikalų viceministrės, ambasadorės J. Neliupšienės, sankcijų reglamento dalis, kuri draudžia tiek laikinam įvežimui, tiek importo tikslais iš Rusijos įvažiuoti į Lietuvą – jau pakankamai sena, tačiau nuolat papildoma.
„Kiekvieną kartą, kai mes tvirtiname vieną ar kitą paketą, tarkime, dešimtą ar vienuoliktą, mes papildome ir tą priedą, plėsdami, kam tos sankcijos yra taikomos. Paskutinis plėtimas sankcijų buvo birželio mėnesį. Buvo įtraukos priekabos, puspriekabės ir automobiliai, ir kilo, tiesą sakant, klausimas, kaip taikyti tą punktą, nes tiesiog parašyta automobiliai. Tai, ar turi būti taikoma rusiškos kilmės automobiliams, ar visiems automobiliams, kurie išvažiuoja? Komisija, iš tikrųjų, kalbėdama ir palaikydama ryšius su visomis šalimis narėmis, pateikė penktadienį savo vertinimą, rekomendacines gaires, kaip turėtų būti taikomas šitas konkretus sankcijų reglamento straipsnis“, – pasakojo ji.
Pašnekovė paaiškino, kokį išaiškinimą Europos Komisija pateikė dabar.
„Europos Komisija pateikė išaiškinimą, kaip taikyti tai, kas susiję su automobiliais. Mes turime pakankamai detaliai išrašytą komisijos pasiūlymą, kuris nurodo, kad tiek registruoti automobiliai, tiek automobiliai su rusiškais numeriais – jie negali atvykti į Europos Sąjungos teritoriją, reiškiasi, jeigu jie atvyksta – tai yra sankcijų pažeidimas ir, atitinkamai, gali būti taikomi atitinkami veiksmai“, – teigė J. Neliupšienė.
Tai – gana griežta Europos Komisijos retorika.
„Reglamentas yra tiesioginio taikymo dokumentas, o čia komisija aiškina, kaip taikyti tą reglamentą. Iš principo, komisijos išaiškinimas yra griežtas“, – teigė pašnekovė.
Kaliningrado tranzitas
Prieš keletą dienų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, jog papildomi išaiškinimai yra reikalingi tam, kad Lietuva galėtų įvertinti ir Kaliningrado tranzito faktorių. Dabar yra numatoma, jog į Lietuvą Rusijoje registruoti automobiliai gali patekti tik tokiu atveju, kai vykstama tranzitu į Kaliningradą.
„Kaliningrado tranzitas numato, visų pirma, keleivių tranzitą. Keleivis, keliaudamas ar tai traukiniu, ar automobiliu – jis turi per 24 valandas kirsti teritoriją. Yra du būdai, kokiu dokumentu remiantis tu galėtumei ją kirsti. Vienas yra supaprastinto tranzito specialus dokumentas, o kitas – turėti Šengeno vizą ir tada jau yra mūsų įgyvendinimo klausimas, kad mes matome, jog žmogus kerta sieną, jis deklaruoja, kad jis važiuoja Kaliningrado tranzitu ir per 24 valandas jis turi išvykti, kirsti kitą sieną“, – aiškino užsienio reikalų viceministrė.
J. Neliupšienė paaiškino, kam galioja tokia galimybė.
„Kaliningrado tranzitas galioja Rusijos piliečiams, jeigu kalbame apie Kaliningrado tranzitą, ir, aišku, yra krovinių tranzitas, kuriam skirtos atskiros komisijos gairės, kaip jis taikomas, kai yra kalbama apie sankcionuotas prekes. Ten irgi yra komisijos išaiškinimas, kaip tą daryti“, – teigė ji.
Asmeninių daiktų konfiskavimas
Europos Komisijos išaiškinime numatyta, jog tos Rusijoje registruotos transporto priemonės, kurios atvyks į Lietuvą ar kitas Europos Sąjungos šalis – bus konfiskuotos. Tiesa, dabar jau kalbama ne tik apie automobilius, bet ir apie asmeninius Rusijos piliečių daiktus.
„Kalbant apie kitus daiktus, tai, kai komisija pristatė, koks bus jos išaiškinimas dėl automobilių, mes ir praėjusią savaitę jau kėlėme klausimą, kad, jeigu yra toks griežtas išaiškinimas dėl automobilių, tai reikia labai gerai žinoti, ką daryti ir su kitais daiktais, kurie yra numatyti tame pačiame straipsnyje, kur irgi yra apribotos galimybės laikinai įvežti ar importuoti tam tikras prekes“, – teigė J. Neliupšienė.
Ji paaiškino, apie kokius daiktus yra kalbama.
„Ten yra ir juvelyrika, ir išmanūs telefonai, ir ryšio perdavimo priemonės, įvairios techninės priemonės. Tas sąrašas, iš tikrųjų, yra pakankamai platus“, – dalijosi pašnekovė.
Diskusijų ir nežinios dėl to, kaip elgtis – daug.
„Aš manau, kad tol, kol mes laukiame komisijos išaiškinimo, ką daryti dėl kitų daiktų, dėl kitų numatytų atvejų, reikia taikyti racionalumo principą, jeigu žmogus vežasi savo tikrai asmeninius daiktus. Tik reikia turėti omenyje, kad, iš tiesų, šiuo metu kertančių Lietuvos-Rusijos sieną, pavyzdžiui, yra labai nedidelis skaičius, dėl to, kad mes apskritai esame apriboję galimybę atvykti į Lietuvą. Ribotos galimybės yra ir vizų išdavimo, yra tik humanitariniai atvejai ir kiti išimtiniai atvejai“, – teigė J. Neliupšienė.
Ko siekiama tokiu sprendimu?
Užsienio reikalų viceministrė, ambasadorė J. Neliupšienė paaiškino, ko siekiama priimamais sprendimais.
„Mūsų tikslas ir apskritai viso sankcijų reglamentavimo tikslas, sankcijų įvedimo tikslas yra apriboti Rusijos prieigą prie finansinių išteklių, kurie būtų panaudojami karo pramonei, kuri paskui, iš tikrųjų, vykdo veiksmus, Rusija vykdo agresijos veiksmus prieš Ukrainą. Jeigu atvykstama ar tai su automobiliu ar turima tikslą tą automobilį, pavyzdžiui, parduoti – žmogus jį parduoda, gauna pajamas, moka pajamų mokestį ir taip savo valstybėje, jeigu tai yra Rusijos pilietis, prisideda prie karo“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, apie tai turėtų susimąstyti kiekvienas Rusijos pilietis.
„Kai raketos skrenda į civilinę infrastruktūrą, žmonių namus, mokyklas, ligonines – Rusijos piliečiai turėtų, visų pirma, užduoti klausimą savo valdžiai – kodėl taip vyksta? Karo veiksmų stabdymas yra kiekvieno Rusijos piliečio atsakomybė“, – tikino ji.
Atskleidė, kokiomis kryptimis sankcijų fone dirbama toliau
J. Neliupšienės teigimu, yra labai svarbu suprasti, jog tai, kad sankcijų agresorei šiuo metu yra priimta pakankamai daug, yra gerai, tačiau vien to – nepakanka.
„Šiuo metu labai svarbu yra tas sankcijas įgyvendinti. Tam, kad tos sankcijos turėtų efektą, būtų efektyvios, dar reikia, kad tas sankcijas visi įgyvendintų daugmaž vienodai. Vien priimti jų – neužtenka. Reikia jas įgyvendinti ir tas įgyvendinimas turi būti kuo vienodesnis. Aišku, skiriasi nacionalinės kompetencijos, galbūt institucijos skiriasi, kurios yra už vieną ar kitą elementą atsakingos, bet sankcijų įgyvendinimas – labai svarbus elementas“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į atsakomybę už sankcijų apėjimą.
„Šitą mes irgi turime įgyvendinti ir, tarkime, jeigu aš pasinaudoju ar įvažiuoju su keliais automobiliais, padarau verslą iš to – tai irgi yra bandymas apeiti sankcijas. Aišku, mes manome, kad artimiausiu metu turime pradėti kalbėti ir apie 12-tą paketą. Tikrai dar yra galimybė sankcionuoti labiau“, – teigė J. Neliupšienė.
Pašnekovė išskyrė, kas, anot jos, turėtų būti laikoma prioritetu.
„Tikrai yra sričių, kurios šiandien vis dar nėra sankcionuojamos ir bandymas, iš tikrųjų, užkirsti kelią, kad ir toliau ateitų finansai, finansiniai ištekliai į karo pramonę – manau, kad mūsų pirmas ir svarbiausias prioritetas“, – teigė ji.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
