Ką reiškia patirti smurtą, baimę ir net priklausomybę nuo smurtautojo žino ne viena Lietuvos moteris. Dalies jų patirčių istorijas girdėjo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
„Dažniausiai, jeigu yra fizinis, tai yra ir psichologinis. Jeigu tai jau yra ilgalaikis vykstantis procesas šeimoje, arba santykiuose – tai ta auka yra taip įbauginta, jai sakoma, kad jeigu kažkam pasakys, kas vyksta namuose – ją užmuš“, – LNK žinioms sakė Z. Tomilinienė.
Tai, kas vyksta namuose atskleidžia statistika. O ji – iškalbinga. Apie 55 tūkst. pranešimų per metus.
„Smurtą artimoje aplinkoje gali patirti ir vaikai, ir vyrai. Tačiau iš visų besikreipiančių mes matome, kad per 86 procentus smurtą patiria būtent moterys“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Vienas iš tokių labai esminių dalykų yra stereotipinės nuostatos. Mūsų visuomenė iš tiesų yra labai stereotipiška ir moterys dėl to labai stipriai kenčia“, – savo ruožtu kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė Jolanta Sakalauskienė.
LNK žinių kalbinta viena vilnietė svarstė, jog kultūriškai manoma, jog tai normalu, todėl toks elgesys ir yra leidžiamas.
„Esame linkę geriau atleisti, bet išlaikyti“, – kalbėjo ji.
Kitas vilnietės svarstė, jog tai gali būti lemiama ir išsilavinimo stokos.
„Proto reikia“, – tikino jis.
Tačiau net ir pareigūnai mato ne visas užmaskuotas mėlynes, būna ir taip: iškviesta policija atvyksta, apsisuka ir išvažiuoja, o smurtas tęsiasi, tyrimas nėra pradedamas.
„Dėl kas penkto pranešimo pradedame baudžiamojo proceso procedūras, arba ikiteisminius tyrimus. Likusioji didžioji dalis pranešimų lieka savotiškoje pilkojoje zonoje“, – kalbėjo Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.
Nuo liepos mėnesio situacija keisis. Ir pilkojoje zonoje likę galimi smurtautojai sulauks atsako – bus išprašyti iš namų.
„Orderio atsiradimas, kuomet smurtautojas bus iškeldinamas iš savo namų, iš savo smurtavimo erdvės“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Viešosios policijos valdybos viršininkas M. Akelaitis anonsavo, kad nuo liepos mėnesio keisis pakankamai daug.
„Nes tokios procedūros pas mus nebuvo“, – teigė jis.
Krizinio nėštumo centro vadovė Z. Tomilinienė teigė, jog iki šiol apie smurtą pranešusi moteris turi ir toliau su smurtautoju gyventi.
„Pavojus, kad ją dar labiau sumuš, o gal net užmuš yra didesnis“, – kalbėjo Z. Tomilinienė.
M. Akelaitis teigė, jog pokyčiuose numatyta, kad smurtautojas gali patirti nepatogumus net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo.
„Ir galbūt tai jam bus paskata keisti elgesį“, – sakė jis.
Orderis galios 15 dienų. Dėl jo spręs į vietą atvykę pareigūnai pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, ar žmogus neblaivus, agresyvus, ar anksčiau buvo teistas.
„Ar auka pati bijo, ar ji prašo, kad smurtautojui būtų įteiktas orderis“, – teigė Viešosios policijos valdybos viršininkas M. Akelaitis.
LNK žinių kalbinti vilniečiai svarstė, jog po 15 dienų orderio smurtautojas į namus gali grįžti dar piktesnis.
„Taip, jis galės grįžti namo. Bet jeigu jo elgesys vėl pasikartos, procesas galės kartotis vėl“, – tikino M. Akelaitis.
Policija taip pat tikrins, ar galimas smurtautojas laikosi nurodymų.
O kur išprašytas asmuo keliaus? Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, apgyvendinimo viešbučiuose valstybės sąskaita nebus.
„Tikrai tokių prabangesnių gyvenimo sąlygų iškeltam, galimai smurtaujančiam asmeniui valstybė nesudarys. Didžiąja dalimi tai bus jo reikalas. O jeigu tikrai visiškai nėra, kur gyventi, savivaldybėse yra paslaugų: krizių centrai, ar nakvynės namai“, – kalbėjo M. Navickienė.
Sprendimą bus galima skųsti, o jo nesilaikant, grės bauda nuo 80 iki beveik 800 eurų.
Nuo liepos įsigaliojus įstatymo pakeitimams daugiau dėmesio bus skiriama ir aukoms, pajungiami akredituoti kompleksinės pagalbos centrai. Tačiau, anot pašnekovės, numatomas finansavimas yra per mažas. Tad panašu, jog valdžia mechanizmą įsivaizduoja vienaip, bet realybė gali būti kitokia.
„Greičiausiai nuo liepos 1–osios dienos tiek pagalbos teisininko ir psichologo mes pasiūlyti negalėsime. Todėl, kad mums neužteks nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių.
760 tūkst. eurų. Praktiškai toks finansavimas yra toks, kokį mes turėjome šį pusmetį, taigi jis nedidėja. O pranešimų skaičius galimai išauga drastiškai“, – teigė Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė Jūratė Šeduikienė.
Net ir dabartinė statistika laikoma ledkalnio viršūne. Anot ministrės M. Navickienės, smurtą artimoje aplinkoje gali patirti kas penktas gyventojas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
