NSGK pirmininkas: prezidento idėja – svarstytina
NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas teigia, kad prezidento iniciatyva numatyti galimybę skolintis daugiau lėšų nuo BVP gynybai yra svarstytina.
„Tai tikrai svarstytina idėja. Visos idėjos, kurios leistų mums sustiprinti savo gynybą, yra sveikintinos ir svarstytinos“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Nors politikas palankiai vertina kitų metų biudžete numatomą finansavimą gynybai, tačiau, pasak jo, kai kai kurie planai gali pareikalauti ir daugiau lėšų. L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad nemažai investicijų pareikalaus divizijos Lietuvoje steigimas, pasirengimas Vokietijos brigados dislokavimui, taip pat šauktinių reforma.
„Diviziją reikės ne tik formaliai kurti, bet ir ją sunkinti – ar tai būtų tankų batalionas, ar oro gynybos pirkimai. (...) Šauktinių reforma taip pat gali pareikalauti daugiau lėšų. Tai visos idėjos, kurios gali padėti mums padidinti mūsų galimybę įsigyti ir tapti stipresniems, yra sveikintinos“, – sakė jis.
Kiti komiteto nariai kol kas idėją vertina atsargiai
Visgi kiek kitaip šį šalies vadovo siūlymą mato kiti L. Kasčiūno kolegos NSGK. Komitetui priklausantis Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata teigia, kad šį Prezidentūros siūlymą yra sudėtinga vertinti, nes nėra aišku, kam konkrečiai pasiskolintos lėšos būtų panaudojamos.
„Klausimas, kam reikia skolintis, kokiu tikslu, ar yra konkrečiai įvardinta. Kol nematysime, kam reikia skolintis konkrečiai – ginkluotei, infrastruktūrai ar dar kažkam – tol negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Tiesiog, neaišku, kas po tuo slypi“, – Eltai sakė R. Lopata.
Parlamentaras teigia, kad labai svarbu visų pirma numatyti strateginius prioritetus ir tik tada svarstyti galimybes didinti skolinimąsi.
„Gal iš pradžių išsiaiškinkime prioritetus, o tada svarstome ir galimybes juos realizuoti per finansus“, – sakė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir kitas NSGK narys – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Politikas neslepia kol kas prezidento siūlymą vertinantis skeptiškai. Pasak jo, norint numatyti galimybę gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP, reikia labai konkrečiai suplanuoti, kam ir kada tos lėšos bus skiriamos.
„Turime kalbėti apie konkretų poreikį – su konkrečiais darbais ir terminais. Jeigu kitiems metams yra numatyta, kad bus padaryti darbai infrastruktūrai, ginkluotės įsigijimui, tada svarstyti galima. Tačiau svarstant reikia turėti omenyje, kad skola ir jos aptarnavimo kaštai šiandieną yra milžiniški“, – sakė S. Skvernelis.
„Turi būti ne tik vizija, bet konkretūs planai įsigijimų, darbų, remontų, statybų ir t.t. Planai, su konkrečia data ir suma. Jeigu taip bus, tada ir bus galima svarstyti“, – taip pat pažymėjo jis.
Politikas mano, kad kol kas tai yra panašiau į artėjančius prezidento rinkimus nukreiptą iniciatyvą.
„Nenoriu, kad kažkam prieš rinkimus tiesiog būtų uždėtas paukščiukas, jog 3 proc. mes dabar skiriame gynybai“, – sakė jis.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
