G. Nausėdai kyla klausimų, ar Vilniuje atidarius pirmą pasaulyje Taivaniečių atstovybę – G. Landsbergio vadovaujama ministerija įvertino, ko galime sulaukti iš Kinijos? O kinai Lietuvą toliau metodiškai baudžia. Greta augančių verslo sunkumų, kinai išvaikė Lietuvos ambasadą Pekine.
Prezidentūrai kyla klausimų, ar nusprendus Vilniuje pirmą pasaulyje Taivaniečių atstovybę, URM įvertino, ko galime sulaukti iš Kinijos.
„Priimdama sprendimą Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę užsienio reikalų ministerija privalėjo įvertinti visas galimas pasekmes ir joms pasiruošti. Tai bus viena iš prezidento pokalbių su užsienio reikalų ministru temų“, – rašoma LNK žinioms atsiųstuose Prezidentūros atsakymuose.
Lietuvos verslas su Kinija jau senai stringa, dabar Pekine tuščia liko ir Lietuvos ambasada. Keturi Lietuvos diplomatai su šeimomis turėjo skubiai palikti Kiniją.
„Negaliu tikslaus skaičiaus pasakyti. Bet šiuo atveju diplomatinių darbuotojų Pekine nėra likę“, – ketvirtadienį žiniasklaidai sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Kinai jau prieš 2 mėnesius paskelbė, kad diplomatinių santykių su Lietuva lygis mažinamas iki žemiausio įmanomo – reikalų patikėtinio. Dabar pareikalavo, kad Pekine dar likę Lietuvos diplomatai atiduotų tapatybės korteles, kurios suteikia diplomatams imuniteto garantijas.
„Diplomatui turėti imunitetą ir su tuo susijusias privilegijas yra svarbu jo darbe. Tai žinoma, kad dabar dėl tokio Kinijos sprendimo tas darbas yra apsunkintas“, – aiškino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Lietuvos diplomatų išvykimas priminė evakuaciją.
„Buvo duotas ypatingai trumpas laikas. Tiksliau, net neduota laiko, tiesiog informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės žmonių“, – pasakojo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Ministras neslepia, kad tuščiame pastate Pekine yra likę jautrios informacijos.
„Esame suderinę šituos klausimus. Yra būdai, kaip mes tai išsprendžiame“, – sakė G. Landsbergis.
Kinai spaudimo mažinti nėra linkę.
„Jei Lietuvos pusė nesusitaikys su realybe, neapmąstys ir neištaisys savo klaidų, bandys išsisukinėti, tai dabar labiau paveiks dvišalius santykius. Dar labiau kenks abiejų tautų jausmams, galiausiai nukentės pati Lietuva. Raginame Lietuva kuo greičiau ištaisyti klaidingus veiksmus, kenkiančius esminiams Kinijos interesams“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbin.
Kinai taip pat skelbia pakeitę Lietuvos atstovybės Pekine pavadinimą. Tai jau nebe ambasada, o Lietuvos reikalų patikėtinių biuras. Anot ministerijos, tokia sąvoka neegzistuoja nei Lietuvos, nei tarptautinėje teisėje.
Vilniuje nebeliko ir Kinijos ambasados lentelės, kinai savo atstovybę pavadino „Kinijos reikalų patikėtinio biuru“.
„Mūsų požiūriu tai yra ambasada, niekada nebuvo pakeitusi pavadinimo. Bet koks pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu sutarimu – sutariant abiem pusėms. Vienašališki (pavadinimų, aut. p.) pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėje teisėje“, – aiškino G. Landsbergis.
Anot opozicijos, dėl vis didėjančių problemų iš Kinijos kalta Vyriausybė.
„Mūsų Vyriausybė nesugebėjo susiskaičiuoti prieš žengdama žingsnius, išjodama į karą be žvalgybos. Dabar jau kalbėsime ne tik jau apie verslo nuostolius, bet apie tai, kad, tarkime, Lietuvos pilietis, įstrigęs Kinijoje net neturės, kur pasikeisti dokumento“, – LNK sakė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys.
Kinijoje esantys lietuviai socialiniuose tinkluose jau skundžiasi, kad nebėra, kur kreiptis, nuotaikos prastos. Bet bijo kalbėti viešai, kad nebūtų dar blogiau.
Anot ministro G. Landsbergio, žmonės yra aptarnaujami nuotoliniu būdu.
„Lygiai taip pat kaip ir anksčiau, tiesą sakant, netgi dabar iki grįžimo žmonių dėl karantininių apribojimų konsulinės paslaugos buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Tas toliau galioja“, – teigė G. Landsbergis.
Kai Taivaniečių atstovybė buvo atidaroma, Lietuvos ministrai kalbėjo, kad Lietuvos verslas su Kinija nėra didelis, todėl ir didelių bėdų esą nebus.
„Nėra toks reikšmingas, mes į Kinija eksportuojame 1 procentą savo viso eksporto“, – rugsėjo pabaigoje LNK sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Prezidentas trečiadienį sakė, kad nepaisant to, kad G. Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liko Vyriausybėje, dėl „Belaruskalij“ skandalo klausimas dar nėra išspręstas.
„Įvertinę aplinkybes mes galėsime atsakyti į klausimą, ar šie ministrai, mūsų akimis žiūrint, tikrai nusipelno dirbti šioje Vyriausybėje“, – trečiadienį žiniasklaidai sakė prezidentas G. Nausėda.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, jog nejaučia prezidento nepasitikėjimo.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
