Lietuvos kariuomenės vadas abejoja politikų kompetencija teikti karinius patarimus.
Europos politikams vis labiau nerimaujant dėl galimo Rusijos sprendimo užpulti NATO, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas išlieka ramus, rašo „Politico“.
„Tiek šiais metais, tiek kitais metais galimybė arba tikimybė, kad prasidėtų karas tarp Rusijos ir NATO, yra labai žema, ypač žema“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ eteryje sakė generolas Valdemaras Rupšys.
Jis pripažino, kad aplinkybės gali pasikeisti, tačiau dabar Rusijos pajėgos, Vakarų karinės apygardos junginiai, yra visiškai įsitraukę į operacijas Ukrainoje, todėl jokios tiesioginės grėsmės šiuo metu nekelia.
Plačiau su kariuomenės vado matymu galite susipažinti čia.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atrodo labiau sunerimęs dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Taip, mes įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtinas scenarijus“, – nurodė jis prieš Briuselyje įvykusį susitikimą su kolegomis iš ES.
„Kai karinius patarimus tenka aptarinėti su tais, kurie nėra kompetentingi juos teikti, kyla šiokių tokių nesusipratimų“, – sakė radijuje V. Rupšys, išreikšdamas nesutikimą su savos šalies užsienio reikalų ministru.
Kariuomenės vadas mano, kad politikai turėtų užsiimti jiems pavestomis konkrečiomis užduotimis.
„Būtų geriau, jei vykstant sprendimų priėmimo procesui kiekvienas atliktų savo darbą“, – pabrėžė generolas.
Putinas vyko į Kaliningradą
Vis dėlto jis teigiamai įvertino pasirengimą galimam konfliktui ir paragino skubiai imtis veiksmų, kad būtų suformuota pėstininkų kovos mašinomis ir tankais aprūpinta karinės paskirties brigada, galinti būti nedidelės ar vidutinės apimties.
Didėjant nerimui dėl saugumo, praėjusį penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija susitarė kurti bendrą Baltijos gynybos zoną, kuri turėtų nusidriekti prie šalių sienų su Rusija ir Baltarusija.
Estija ketina pastatyti 600 bunkerių, sudarysiančių palei 333 kilometrų ilgio sieną su Rusija eisiančią gynybinę liniją. Kaip pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, bunkerių statybos projektas atsieis 60 mln. eurų. Statybos darbus Estija žada pradėti 2025 metų pradžioje.
Latvija tokių konkrečių planų neturi, tačiau šalies gynybos ministras Andris Sprūds nurodė, kad statyba truks visą dešimtmetį. Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičs paragino Suomiją ir Lenkiją prisijungti prie Baltijos gynybos zoną.
„Jei norime turėti veiksmingą gynybos mechanizmą, šalys turi dirbti išvien“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praskrido virš Baltijos jūros. Tai buvo pirmas jo skrydis šiuo maršrutu nuo tada, kai, prie Aljanso prisijungus Suomijai ir Švedijai, Baltijos jūra tapo NATO ežeru.
V. Putinas vyko į Kaliningradą – ypač militarizuotą Rusijos eksklavą.
„[V. Putino] apsilankymai Rusijos regionuose jokiu būdu nėra kokia nors žinutė NATO šalims“, – komentuodamas V. Putino reisą pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad karinių pajėgumų telkimą Baltijos jūroje Maskva vertina kaip Kaliningradui keliamą grėsmę.
