Į Vilniaus universiteto Kauno fakultetą įstojusi pirmakursė teigia, kad dėl vakcinos neturėjimo jai tenka susidurti su ne viena problema, tačiau tikisi, kad greitu metu Vyriausybė priims palankesnius sprendimus nepasiskiepijusiems.
„Pirma problema, su kuria teko susidurti tik įstojus mokytis, buvo nežinia. Prasidėjus mokslo metams universitetas pradėjo siųsti laiškus, skirtus Galimybių pasą turintiems studentams, o mums, nepasiskiepijusiems, jokios informacijos suteikta nebuvo. Man teko rašinėti laiškus, skambinėti į universitetą, ieškoti atsakymų, ir niekas negalėjo pasakyti, kokiomis sąlygomis galėsiu dalyvauti užsiėmimuose. Galiausiai išsiaiškinome, kad paskaitos vyks auditorijose, o neturintys GP tuo pačiu metu galės dalyvauti nuotoliniu būdu. Tačiau čia vėl kita problema – nekokybiška įranga. Dažnai nepavyksta išgirsti, ką diskutuoja kursiokai ar sako dėstytojas, ne visi dėstytojai įjungia kameras arba jų kokybė būna tragiška, todėl negalime matyti, kas rašoma ant lentos. Džiaugiuosi, kad bent yra tokių dėstytojų, kurie paskaitų medžiagą įkelia į virtualią mokymosi aplinką – tai labai padeda“, – teigia Vilniaus universiteto pirmakursė.
Vis dėlto didžiausia problema, anot studentės, yra diskriminacija: neigiamas požiūris ir spaudimas jaučiamas ne tik iš kitų studentų, bet ir iš dėstytojų.
„Tiek iš daugumos kursiokų, tiek netgi ir iš dėstytojų jaučiasi diskriminaciją, toks lyg ir nurašymas. Aš gerbiu visų nuomonę ir pasirinkimą, todėl taip pat norėčiau, kad mano pasirinkimas būtų gerbiamas. Yra tokių dėstytojų, kurie nuolat užduoda klausimus, kada pasiskiepysiu ir grįšiu į auditoriją studijuoti gyvai. Tokioje aplinkoje net nesinori studijuoti ir, nors mokslo metai tik prasidėjo, jau kilo minčių pasiimti akademines atostogas ar netgi išvykti mokytis į užsienį, kur aplinka yra liberalesnė“, – pasakoja studentė.
Mergina sako, kad, nors ir tenka susidurti su įvairiais nepatogumais, kol kas skiepytis neplanuoja.
„Aš tikiu mokslu ir žinau, kad vakcinos ne kartą yra išgelbėjusios pasaulį nuo baisiausių ligų, tačiau kol kas nematau reikalo skubėti. Nesu prieš mediciną ir skiepus, daug domiuosi šia tema, skaitau užsienio žiniasklaidą, įvairius tyrimus, todėl bent kol kas skiepytis nesu pasiruošusi“, – nuomone dalijasi Vilniaus universiteto pirmakursė.
Dar viena Vilniaus universiteto studentė pasakoja taip pat susidurianti su įvairiais nepatogumais neturint Galimybių paso. Vienas tokių – negalėjimas apsigyventi universiteto bendrabutyje.
„Be galimybių paso aš net negalėjau užsiimti bendrabučio vietos. Kai pasakiau, kad jo neturiu, buvau išvyta iš laukiamojo ir man prieš nosį buvo užtrenktos kabineto durys. Nors su paskaitomis universitete problemų nekyla, nes jos visiems vyksta nuotoliniu būdu, seminaruose bei pratybose dalyvauti ne visada išeina. Nesvarbu, kad dokumentuose parašyta, jog dėstytojai privalo šiuos užsiėmimus transliuoti ir negalintiems dalyvauti gyvai, tačiau yra dėstytojų, kurie to nedaro ir teigia, kad, jeigu norime dalyvauti, turime galimybę pasiskepyti. Net nekalbu apie tai, kad, neturėdama GP, negalėjau dalyvauti universiteto integracinėje savaitėje, rugsėjo 1-osios šventėje, įvairiuose renginiuose, neturėjau galimybės susipažinti su kursiokais. Tai nėra tokie svarbūs įvykiai kaip seminarai ir pratybos, bet vistiek pikta“, – teigia mergina.
„Nors visiems įstojusiems yra suteikta galimybė mokytis, yra tik vienas mažas kabliukas – jei nuo spalio 15 dienos neturėsi skiepo ir nesitestuosi už savo lėšas, negalėsi lankyti seminarų, dėstytojai tai žymėsis ir galiausiai turbūt net neprileis prie egzaminų. Ką tokiu atveju daryti studentui? Mesti mokslus ir prarasti metus vien dėl sprendimo nesiskiepyti? Aukštosios mokyklos sudaro tokį įvaizdį, kad išsilavinimas nebėra toks svarbus, kaip skiepas“, – nuomone dalijasi studentė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Edvinas Sinkevičius džiaugiasi, kad gali grįžti į kontaktines paskaitas ir teigia, kad Galimybių pasas – vienintelis būdas, leidžiantis jaustis saugiai.
„Mokymasis su GP turi būti privalomas, norint užtikrinti saugią mokymosi aplinką. Pats jaučiuosi saugiau, kai žinau, kad aplink mane esantys žmonės yra pasiskiepiję arba išsitestavę ir neserga COVID-19. Mokantis uždarose patalpose ilgą laiko tarpą yra nemaža rizika užsikrėsti, o GP teikiami privalumai eliminuoja galimybę užsikrėsti didžiąja dalimi. Kadangi pats esu pasiskiepijęs ir teko kontaktuoti su sergančiais, galiu drąsiai pasakyti, kad GP yra būtinas norint studijuoti, dirbti ir visaip kitaip komunikuoti kontaktiniu būdu“, – nuomone dalijasi E. Sinkevičius.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Kornelija Dapkutė teigia, kad priėmus sprendimą kontaktines paskaitas leisti tik turintiems Galimybių pasą, kilo įvairių reakcijų. Daugiausia diskusijų kilo tarp GP neturinčių studentų.
„Studentai į šią žinią sureagavo dviprasmiškai – vieni labai džiaugėsi, kad pagaliau galės grįžti į kontaktines studijas, o kiti reagavo gana neigiamai, kadangi negalės studijuoti vienodomis sąlygomis. Taip pat sulaukėme labai daug klausimų, ypatingai iš tų, kurie neturi GP, todėl Studentų atstovybė turėjo nemažai padirbėti, kad studentams suteiktų visą jiems rūpimą informaciją“, – teigia Studentų atstovybės prezidentė.
Anot K. Dapkutės, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stengiamasi kuo daugiau informuoti studentus apie skiepų svarbą, o tiems, kurie vistik nesutinka vakcinuotis, suteikiama reikalinga metodinė medžiaga, padedanti mokytis kartu su kitais studentais.
„Kolegijoje su studentais dalinamės informacija apie mobilius skiepų punktus, taip pat pirmakursių priėmimo metu prie kolegijos buvo įrengtas specialus skiepų punktas. Nuolat skelbiame įvairius tyrimus ir statistikas, stengiamės skleisti kuo daugiau informacijos apie skiepų svarbą ir kad tai – vienintelis būdas sugrįžti į kontaktinius užsiėmimus“, – pasakoja K. Dapkutė.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė teigia, kad pagrindinis universiteto tikslas – saugus grįžimas į auditorijas, todėl Galimybių pasai ar jiems prilygstantys dokumentai yra būtinybė.
„Tuo laikotarpiu, kai paskelbėme apie galimybę grįžti į kontaktines paskaitas, sulaukdavome nemažai studentų reakcijų ir nuogąstavimų, kaip viskas vyks toliau. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė kėlė klausimus ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas kalbėdami apie testų kainos kompensavimą, ypač tais atvejais, kai studentai, net ir turėdami pirmą vakcinos dozę, turėtų testuotis, nes dėl to negali gauti Galimybių paso. Taip pat kėlėme klausimą ir dėl to, kad dalis bendruomenės gali testuotis kas 7-10 dienų, o studentams reikalingi PGR testai kas 48 val“, – teigia N. Žutautaitė.
