Apie tai D. Kuolys parašė viešą įrašą feisbuke, kurį pavadino „mūsų didvyriška kinkadrebyste“. Autoriaus sutikimu, Delfi dalijasi jo mintimis:
„Šį trečiadienį patyrusi politikė, parlamentarė Laima Andrikienė veidaknygėje pranešė: „Šiandien atidaryta Taivano atstovybė Lietuvoje“! Paklausiau: ar tikrai Taivano, gal Taivaniečių? „Taivano“, – atsako Laima. Tik tie, „kas nori gudrauti, iš anglų į lietuvių verčia kaip 'Taivaniečių'“, – dar paaiškina.
Liūdna, bet mūsų Užsienio reikalų ministerija, regis, bus pergudravusi net Seimo narę Laimą Andrikienę, gyvenime daug politinių spektaklių mačiusią. Po paros ir ji savo įrašus taiso“, – feisbuke rašė D. Kuolys.
Jis atkreipė dėmesį, kad į atstovybės oficialų atidarymą neatvyko nei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nei viceministras Mantas Adomėnas.
„Su autoritariniu Kinijos režimu dėl Taivano laisvės kautis kaip partizanas Juozas Lukša-Daumantas veidaknygėje žadėjęs mūsų diplomatijos vadovas į „Taivano atstovybės“ iškilmingą atidarymą net neatvyko.
Nepasirodė iškilmėse ir jo pavaduotojas Mantas Adomėnas, dar neseniai Seimą įtikinėjęs, jog būtina užimti „vertybinę poziciją Taivano atžvilgiu“ ir principingai kovoti „dėl demokratijų apsaugos kitoje pasaulio pusėje“, – pastebėjo D. Kuolys.
Jis priminė ir M. Adomėno interviu Taivaniečių atstovybės tema „Žinių radijui“. Delfi rašė apie tai – skaitykite čia.
„Per „Žinių radiją“ užsienio reikalų viceministras Mantas mums paaiškino:
„Lietuva, kaip ir didžioji dauguma valstybių pasaulyje, savo pripažinimą suteikė Pekinui. Tai reiškia, kad negalima vienu metu pripažinti abiejų. [...] Mes nuo pat pradžių gana aiškiai komunikavome, jog nekalbame apie diplomatinės atstovybės kūrimą ar atidarymą. […] Aš tikiuosi, kad kai ji [diplomatinio statuso neturinti Taivaniečių atstovybė] pradės veikti ir visiems bus aišku, kokio pobūdžio, tie santykiai [su Kinija] normalizuosis“.
Taigi mėnesius trukusi didvyriška mūsų diplomatijos vadovų kova „už demokratijų apsaugą kitoje pasaulio pusėje“ šią savaitę baigėsi viešu pareiškimu, kad Lietuva niekada apie Taivano diplomatinės atstovybės kūrimą nė nekalbėjusi, kad jos siekis – kuo greičiau „normalizuoti santykius“ su Kinijos „autoritariniu režimu“.
Ir ašarą spaudžiantis faktas: Lietuvoje atidarytai Taivaniečių atstovybei vadovaus Taibėjaus, arba Taipėjaus, atstovybės Latvijoje vadovas Ericas Huangas. Taibėjaus atstovybės, kurią latviai atidarė seniai. Ir be herojinės karo patetikos“, – pridūrė D. Kuolys.
Pradėjo veiklą
Praėjusią savaitę Vilniuje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė.
Jos vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taipėjaus atstovybei Latvijoje.
Taivaniečių atstovybė pristatoma kaip biuras, skirtas plėtoti prekybiniams, ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, bet ji taip pat tvarkys konsulinius klausimus. Valdantieji pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturi.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu pykdo Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano salos traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos santykiai nuosekliai blogėjo. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1.
Prieš kelis mėnesius Kinija atšaukė savo ambasadorių šalyje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Sekmadienį Kinija pranešė, kad Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių.
Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
