Tiesa, ne visas M. Ambraziejaus gyvenimas buvo rožėmis klotas. Užaugęs penkių vaikų šeimoje jis tikina įpratęs daug ir sunkiai dirbti.
„Baigiau mokslus Kauno technologijos universitete, įgijau elektros inžinieriaus specialybę. Besimokydamas panorau sudalyvauti studentų mainų programoje, metus mokiausi Dubline. Karjerą pradėjau kaip degalinės operatorius, tai – žemiausias laiptelis, bet jau tuomet žinojau, kad šio darbo ilgai nedirbsiu. Niekada netikėjau atsitiktinumais, visuomet tikėjau, kad sunkiu, sąžiningu darbu ir sėkme galima pasiekti tai, ko nori. Mano sėkmę nulėmė mokėjimas greitai mokytis, sveikas protas, atsakingumas, sąžiningumas“, – pasakoti savo istoriją pradeda jis.
Šiuo metu jis dirba toje pačioje įmonėje, kur ir pradėjo dirbti degalinės operatoriumi, tačiau užima kur kas geresnes pareigas.
Gyventi užsienyje nesvajojo
Airijoje M. Ambraziejus pirmą kartą apsilankė prieš 10 metų. Tuomet ši šalis jam pasirodė labai moderni, vakarietiška.
„Dublino technologijų institute buvau labai šiltai priimtas, tai man buvo malonus atradimas. Greitai pripratau prie greito miesto ritmo ir studentiško gyvenimo. Draugų ratas išsiplėtė, nes visi čia yra atviri atvykėliams. Namų ilgesys manęs negraužė. Tikriausiai, dėl rimto požiūrio į studijas, įdomaus studentų gyvenimo“, – spėja vyras.
Vis dėlto po šios patirties jis grįžo į Lietuvą, kartu su sužadėtine Kristina Kaune įsigijo butą ir daugiau nesvajojo apie gyvenimą užsienyje.
„Niekada nesvajojome išvažiuoti gyventi į užsienį. Kaune įsigijome butą, abu dirbome, aš studijavau magistrantūroje. Tačiau su žmona nusprendėme, kad būtų įdomu ilgesniam laikui išvažiuoti į užsienį, ten padirbėti. Apskaičiavome, kad jei gerai seksis, per porą metų turėtume užsidirbti tiek, kad galėtume atiduoti paskolą. Planavome, kad po to grįšime į Lietuvą. Net minčių nebuvo, kad įsikursime Airijoje ir ten auginsime vaikus“, – dabar atsimindamas to meto mintis pasakojo M. Ambraziejus.
Susitaupyti pavyko, bet į Lietuvą nebegrįžo
Į Airiją tuomet jis išvyko jau žinodamas, kur bus įdarbintas. Pirmoji jo darbo vieta buvo operatorius „Applegreen“ degalinėje Airijos centre, Arklou miestelyje. Jauna šeima pradėjo nuomotis kambarį name kartu su būreliu kitų lietuvių.
„Pirmą kartą atvažiavus į Airiją sąlygos buvo gana neblogos. „Applegreen“ bendrovėje lietuvių dirba nemažai ir jie turi gerą vardą, laikomi labai patikimais darbuotojais. Darbdavys buvo išnuomavęs darbuotojams namą, kuriame mes kartu su sužadėtine Kristina turėjome savo kambarį. Kitame kambaryje gyveno kita lietuvių pora, trečiame – vienas lietuvis. Visi dalinomės viena virtuve ir svetaine. Gyvenimo sąlygos buvo geros, taupyti buvo nesudėtinga“, – pamena vyras.
Vis dėlto sutaupę reikiamą sumą pinigų į Lietuvą jie negrįžo. Netrukus M. Ambraziejus buvo paaukštintas – ėmė vadovauti nedidelei degalinei.
Ne kartą buvo sėkmingai paaukštintas
Jie persikėlė į Nynos miestą. Čia įsikūrė nuomojamame name, daug keliavo, susipažino su žymesnėmis Airijos vietomis, gamta.
Ninoje M. Ambraziejus turėjo galimybes parodyti visą savo užmojį. Jis tvarkėsi taip sėkmingai, kad po metų buvo paskirtas vadovauti jau gerokai didesnei degalinei Korko uostamiestyje.
„Ši degalinė buvo nemenkas iššūkis. Įsigijau jos frančizę, be to degalinė buvo gana sudėtingame miesto rajone gražiu pavadinimu „Šventoji kalva“ (Holy Hill angl.), kuriame įsikūrusi vadinamųjų „keliautojų“ bendruomenė ir kuriame vagystė iš maisto parduotuvės, lango išdaužimas ar net santykių aiškinimasis su ginklu rankoje nebuvo retenybė. Ir darbų apimtys, ir atsakomybė gerokai išaugo – pardavimai sėkmingai augo“, – pasakojo vyras.
Darbo metai Korke „Applegreen“ koncerno vadovybei darsyk įrodė neeilinius Manto gabumus: jo vadovaujamos degalinės finansiniai ir kiti rodikliai buvo vieni geriausių visame tinkle. Taigi prieš dvejus metus Mantas Ambraziejus buvo dar kartą paaukštintas – perkeltas vadovauti didelei moderniai degalinei greta Dundoko, su prekybos centru, keletu kavinių bei restoranų, treilerių poilsio aikštelėmis, įsikūrusiai greitkelyje, jungiančiame Dubliną ir Belfastą.
Kad ir koks sėkmingas buvo darbo Dundoke periodas, jis truko neilgai – po pusantrų metų lietuvis buvo paskirtas koordinuoti 75-ių darbuotojų paiešką ir nuo 2015 m. pradžios vadovauti didžiulei, visiškai naujai degalinei Belfaste, kurios oficialus atidarymas įvyko š. m. balandžio 8 d.
Papasakojo apie gyvenimą Airijoje
Tiesa, savo pasiekimais labai girtis M. Ambraziejus nelinkęs.
„Aš niekada niekam nedrįsčiau teigti, kad tik išvažiavus į užsienį galima pasiekti karjeros aukštumų. Išvažiuoti ir pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį yra reikalinga ir naudinga. Išvykęs aš pabėgau nuo turimos elektriko ir automatiko specialybės, atradau save kaip prekybininką ir vadovą. Sėkmės paslaptis yra paprasta – gautas išsilavinimas Lietuvoje pakeitė mano mąstymą ir jau tuomet daugelį darbų atlikdavau ir matydavau tiesiog kitaip nei dauguma. Taip pat norint kažko pasiekti reikia siekti ir sunkiai dirbti“, – sakė jis.
„Airija – šiltas kraštas. Tautiškumas čia yra labai svarbus, tačiau kitų kultūrų žmonės yra priimami daug lengviau nei Lietuvoje. Tai taip pat labai tolerantiškas kraštas, kuriame savo vietą gali atrasti kiekvienas. Airijoje žmonės šypsosi ir yra daug mandagesni, daug ramesni, nemėgsta skubėti. Šeimos ir bendruomenės ryšys čia yra labai stiprus. Šeimos nariai vienas kitą labai gerbia, nesutarimai tarp jų yra didelė retenybė. Vaikai lieka vaikais iki tol, kol tėvai neiškeliauja anapilin“, – apie gyvenimą Airijoje pasakojo vyras.
Laisvalaikį leidžia aktyviai
Gyvendamas Airijoje M. Ambraziejus pradėjo rimtai sportuoti: lankė mišrių kovos menų treniruotes, dalyvavo bėgimo varžybose.
„Tai buvo puikus laikas, kuomet užsimezgė artimos draugystės su sporto klubo nariais, vietine airių bendruomene, buvo daug sportuojama, dirbama ir keliaujama“, – pasakojo jis.
Jis su žmona taip pat rimtai prisijungė prie „Applegreen“ bendruomenės gyvenimo – labdaros programų, lėšų rinkimo vaikų ligoninėms ir įvairioms labdaros organizacijoms, bendradarbių kelionių, žygių į kalnus, važinėjimo dviračiais, bėgiojimo. Gyvenant Korke prasidėjo ir pirmieji M. Ambraziejaus, kaip bėgiko, pusmaratoniai, kuriuos vainikavo sėkmingas dalyvavimas žymiajame Niujorko maratone 2014 m. lapkritį.
Jo žmona priklauso Airijos mokyklos tėvų komitetui, ne tik dalyvauja, bet ir organizuoja įvairius renginius.
Keliauja po šiltus kraštus, bet nepamiršta ir Lietuvos
Daug laiko jauna šeima praleidžia kelionėse. Jie tikina besilaikantys nuostatos: „Mes čia gyvename, o ne taupome būsimam gyvenimui“.
„Toks nusiteikimas leidžia džiaugtis kasdien, plėsti akiratį, laisvalaikį leisti turiningai. Nusprendėme, kad esame jauni ir norime pamatyti pasaulį, todėl kasmet važiuojame į šiltus kraštus – Egiptą, Ispanijos salas. Gyvename vieną kartą, todėl mokomės džiaugtis kiekviena diena. Būsimo gyvenimo nebus, jei jo nesugebėsime išsaugoti šiandien“, – mano M. Abraziejus.
Tiesa, aplankyti jis nepamiršta ir Lietuvos – su šeima į gimtinę grįžta per Velykas arba Kalėdas, kartais ir kelis kartus per metus.
„Stengiamės kasmet grįžti į Lietuvą, pastaraisiais metais grįžau net kelis kartus. Lietuvoje yra mūsų širdis, nors mūsų vaikai gimė Airijoje, juos auklėjame lietuviais. Šeimoje kalbama tik lietuviškai. Kad ir kokia sėkmė mus lydi Airijoje, tikime, kad ji neapleistų ir Lietuvoje. Atsiradus tinkamam pasiūlymui, grįžtume šiandien pat“, – patikino vyras.
Planuoja grįžti į Lietuvą
M. Ambraziejaus akys ir širdis visąlaik nukreipti į Lietuvą.
Šiaulių rajone jis iš močiutės yra paveldėjęs didelį ūkį, kurio pastatų remontui bei ūkio veiklos palaikymui skiria didžiąją savo uždarbio dalį.
„Senovinis, tašytų akmenų namas ateities vizijose – tai būsimieji mūsų šeimos namai. Paveldėję ūkį pirmiausia norime jį susitvarkyti, sodybą atnaujinti taip, kad ten būtų galima gyventi. Tuomet norėtume pradėti vykdyti kelis projektus, susijusius su ES parama. Esu verslininkas ir sėkmė Airijoje suteikė man pasitikėjimą savo jėgomis pradėti naują verslą Lietuvoje. Kelios idėjos šiuo metu kirba mano galvoje, tik ieško tinkamos dirvos. Mes dar būtinai grįšime“, – patikino lietuvis.