„Niekas negali tiksliai pasakyti, net ir be Rusijos invazijos Ukraina kenčia dėl karo šalies rytuose, taip pat ir ekonomiškai. Gynyba kainuoja daug. Rusija yra pasirengusi eiti kariniu keliu. Vladimiras Putinas kartą pasakė, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas jam yra didžiausia XX a. katastrofa. Taigi jis siekia grįžimo į didybę ir įtaką“, – leidiniui „Spiegel“ teigė G. Nausėda
„Turime padaryti viską, ką galime, kad neleistume Rusijai spręsti kaimyninių šalių likimo“, – pabrėžė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo Ukrainos teisę apsispręsti, kuriam aljansui ar sąjungai priklausyti.
„Suverenios šalys, tokios kaip Ukraina, turi teisę nuspręsti, kokiam kariniam aljansui ar ekonominei sąjungai jos nori priklausyti. NATO durys yra atviros, o Rusija neturi teisės kitiems primesti uždarų durų politikos. Europa neturi grįžti prie mąstymo apie įtakos zonas“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar Baltijos šalys gali būti apgintos nuo Rusijos hegemoninių ambicijų, prezidentas pabrėžė, kad įsiveržimo į Ukrainą kaina Rusijai turėtų būti labai didelė.
„Konfliktas neturėtų būti vertinamas vien kariniu požiūriu. Politinė ir ekonominė kaina Rusijai taip pat turėtų būti labai didelė, jei ji nuspręstų įsiveržti į Ukrainą“, – teigė šalies vadovas.
ELTA primena, kad Rusijai sutelkus gausias karines pajėgas prie Ukrainos sienos, Maskva reikalauja NATO ir JAV saugumo garantijų. Vakarų valstybės savo ruožtu reikalauja, kad Rusija atitrauktų prie Ukrainos sienos sutelktus savo karius.
Nausėda apie Vokietijos laikyseną konflikte su Rusija: aš esu paskutinis žmogus, kuris kritikuotų
Prezidentas G. Nausėda vokiečių leidiniui „Spiegel“ sakė, kad yra paskutinis žmogus, kuris kritikuotų Berlyno laikyseną konflikto Ukrainoje atžvilgiu.
„Spiegel“ prezidento G. Nausėdos teiravosi, ar šis supranta, kad vokiečiai dėl istorinių priežasčių labai abejoja dėl karinio įsitraukimo žemyno rytuose.
„Aš esu paskutinis žmogus, kuris tai kritikuotų. Būtent šioje situacijoje mes, NATO nariai, turėtume stengtis suprasti vieni kitus. Rusija tik ir laukia, kad atsirastų nesutarimų. Ji mažiausiai nori stipraus ir vieningo NATO“, – į klausimą atsakė Lietuvos prezidentas.
Paklaustas, ar jis pritaria kritikai, kurios Berlynas susilaukia dėl neryžtingos pozicijos konflikte su Rusija, G. Nausėda akcentavo Kremliaus atgrasymo svarbą.
„Šioje situacijoje visų pirma labai svarbus NATO vieningumas. Tik taip aljansas gali turėti atgrasomąjį poveikį. Svarbiausia priemonė sustabdyti Rusiją yra atgrasymas. NATO negali leistis būti skaldomas. Kalbame vienu balsu. Tai svarbiausias signalas Rusijai“, – interviu „Spiegel“ teigė G. Nausėda.
Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. Vokietija tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
