„Mes dar turime daug padaryti, kad užkardytume Rusijos galimybes tęsti šį karą. Mūsų sankcijos mūrijamos, bet, deja, nesuveikė taip, kaip mes tikėjomės. Dėl to mes turime svarstyti naują sankcijų paketą ir Lietuva yra už tai“, – ketvirtadienį Briuselyje atvykęs į Europos Vadovų Tarybą (EVT) sakė prezidentas G. Nausėda.
Klausiamas, kokias sankcijas dar galėtų Vakarai įvesti Rusijai, Lietuvos vadovas teigė, kad „potencialas sugriežtinti sankcijoms yra labai didelis“.
„Yra daugybė dalykų, kuriuos galime įtraukti į sankcijas, tam tikri metalai, brangieji akmenys, taip pat asmenys, susiję su karo nusikaltimais Ukrainoje ir jos teritorijų aneksija“, – sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad sankcijos turi būti taikomos ir Baltarusijai, nes Rusija „planuoja ir vykdo atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos“.
Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį. Tai buvo aštuntasis sankcijų Maskvai paketas.
ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.
Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto šalių grupė suderins detales.
Nausėda kalba apie devintą sankcijų paketą Rusijai
Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad pasisako už tai, jog karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai būtų pritaikytas devintasis sankcijų paketas.
„Be jokios abejonės, mes esame už tai, kad būtų 9 sankcijų paketas. Europos Komisija turi turėti labai aiškų politinį tikslą, politinį signalą, pirmiausiai iš Europos Vadovų Tarybos, rengti jį. Rengti kiek galima greičiau, nes aš įsivaizduoju, kad sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje. Ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Kaip teigė prezidentas, Lietuva pasisako ir už tai, kad būtų įsteigtas Specialusis tribunolas Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje tirti.
„Mes pasisakome už specialaus tribunolo įvedimą“, – sakė jis.
Visgi, pripažįsta G. Nausėda, tarptautinėje bendruomenėje ši inciatyva vertinama nevienareikšmiškai.
„Manoma, jog specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos. Visgi, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – teigė prezidentas.
„Tad šiandien negaliu jums pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – apibendrino G. Nausėda.